Kai keliauju, ieškau ne tik gražių peizažų, bet ir kompozicijos. Prieš tapdamas fotografu, universitete mokiausi tapybos. Studijavau šviesą, spalvų harmoniją ir perspektyvą taip, kaip tai darė dailininkai šimtmečius, stebėdamas, kaip šešėliai kuria figūras ir kaip spalvos keičiasi pagal emocijas. Šis pagrindas suformavo visą mano vizualinę kalbą. Net ir šiandien, kai paimu fotoaparatą į rankas, kiekvieną sceną vertinu kaip tuščią drobę – kuriu ją sluoksnis po sluoksnio, naudodamas šviesą kaip teptuką. Peizažo fotografija dažnai apibūdinama kaip dokumentavimas, bet man tai yra interpretacija. Tai momentas, kai gamtos struktūra, nuotaika ir šviesa susilieja, kad papasakotų istoriją. O naujasis „Sony“ „Alpha 7 V“ man suteikė neįtikėtinai daug kūrybinės laisvės, kad galėčiau papasakoti istoriją taip, kaip ją įsivaizduoju.
„Sony“ „Alpha 7 V“ širdyje yra naujas 33 MP iš dalies sluoksniuotas viso kadro jutiklis, kuris puikiai tinka peizažų fotografavimui. Jis turi daugiau nei pakankamą skiriamąją gebą, kad būtų galima atskleisti smulkias tekstūras: uolų grūdėtumą, subtilią sniego struktūrą, tolimus kalnų sluoksnius, rūką, atspindžius, tuo pačiu išlaikant greitą jutiklio nuskaitymą, kad vaizdas būtų aiškus, o iškraipymas – minimalus.
Man didžiausią įspūdį padarė tai, kaip natūraliai atrodo failai. Dėl plataus dinaminio diapazono ir tylaus veikimo „Alpha 7 V“ užfiksuoja visą scenos sudėtingumą: švelnius ryto pastelines atspalvius, gilius slėnio šešėlius, švelnius saulės spindulius ir subtilius jų perėjimus, kurie dažnai prarandami sudėtingomis apšvietimo sąlygomis. Net esant dideliam kontrastui saulėtekio ar saulėlydžio metu, šviesios vietos išlieka kontroliuojamos, o šešėlių detalės – nepakitusios. Tolimiems objektams „Alpha 7 V“ naudoja DI patobulintą išplėstinį RAW failų apdorojimą, suteikiantį papildomo lankstumo apkarpant tolimus uolynus, viršūnes ar sluoksniuotas keteras – taip užtikrinamas aiškumas, kuris pranoksta jo skiriamosios gebos klasę.
Nuo saulėtekio iki žvaigždžių: tikras tonų lankstumasGamtoje šviesa niekada nėra statinė. Ji juda, keičiasi, prasiskverbia pro debesis, slepiasi už kalnų arba švelniai šviečia prieš aušrą. Norint užfiksuoti šį dinamiškumą, reikia fotoaparato, kuris subtiliai perteiktų perėjimus. Naudodamas iki 16 žingsnių dinaminį diapazoną pastebėjau, kad fotoaparatas išsaugo subtilius tonus, kurie yra labai svarbūs fotografuojant peizažus. Debesų kraštai išlieka tekstūruoti, o ne išblukę. Sniegas išlaiko formą ir gylį. Miško šešėliai išlieka išsamūs, nesusilieja ir netampa triukšmingi.
Mažas triukšmo lygis leidžia laisvai fotografuoti per mėlynąją valandą arba atėjus sutemai – dienos metu, kai nuotaika yra stipriausia, o šviesa – silpniausia. Vaizdai išlieka švarūs, natūralūs ir gilūs net iki redagavimo. Kartu su skiriamąja geba šis dinaminis diapazonas leidžia perteikti tikrus tonus nuo saulėtekio iki žvaigždžių šviesos. Kraštovaizdžio fotografija dažnai yra lėtesnė ir ją reikia daugiau apgalvoti, tačiau pati gamta gali būti nenuspėjama ir greita. Rūkas greitai slenka per slėnį, šviesos spindulys vos sekundei paliečia kalno viršūnę. Bangos sudaro raštus, kurie egzistuoja tik akimirksnį. 30 kadrų per sekundę fotografavimas be užtemdymo kartu su išankstiniu fiksavimu užtikrina, kad šie momentai nebus praleisti. Išankstinis fiksavimas įrašo kadrus dar prieš visiškai nuspaudžiant užraktą, leidžiantis pasiekti tokį laiko tikslumą, kuris yra neįkainojamas scenoms, turinčioms greitai kintančią šviesą ar vaizdą.
Čia taip pat svarbus vaidmuo tenka „Sony“ padedant dirbtiniam intelektui veikiančiam automatiniam fokusavimui. Nors jis žinomas dėl savo pritaikymo fotografuojant gyvūnus ir žmones, fotografuojant peizažus jo gebėjimas tiksliai atpažinti formas ir išlaikyti nuolatinį fokusavimą yra taip pat naudingas, ypač fotografuojant tokius elementus kaip pirmame plane esančias tekstūras, medžių linijas ar judančius debesis. Peizažo fotografavimas dažnai reiškia ilgus kopinėjimus, stačius kopimus, šaltus rytus ir nenuspėjamą orą. Įrangos svoris ir patvarumas yra kur kas svarbesni nei daugelis žmonių įsivaizduoja.
Viena iš priežasčių, kodėl „Alpha 7 V“ man padarė įspūdį, tai jo lengvas svoris ir atsparumas oro sąlygoms. Bandymų metu nešiojau jį rūko apgaubtuose slėniuose, vėjuotomis kalnų keteromis ir ankstyvais rytais per šaltį. Vietoj to, kad nerimaučiau dėl fotoaparato, galėjau visą dėmesį skirti kompozicijai ir kintančiam apšvietimui. Vieną rytą, prieš saulėtekį lipant į kalnų keterą, staiga užklupo debesys ir apgaubė kraštovaizdį rūku. Takas buvo siauras ir akmenuotas, o trikojis būtų mane sulėtinęs. Su „Alpha 7 V“ galėjau lengvai fotografuoti tiesiog laikydamas jį rankose, pasikliaudamas jo 7,5 žingsnio IBIS, kad vaizdas būtų ryškus. Apsauga nuo oro sąlygų be jokio vargo susidorojo su drėgme ir leido man laisvai fotografuoti net ir tada, kai rūkas tapo dar tirštesnis.
Vėliau tą pačią dieną prie upės kranto, kai priartėjau arčiau prie paviršiaus, norėdamas padaryti žemo kampo atspindžio nuotrauką, vandens purslai pateko ant rankų ir įrangos. Ir vėl fotoaparatas išliko stabilus ir patikimas. Tvirtas rankenėlės laikiklis, kompaktiškas korpusas ir sandari konstrukcija leido man laisvai eksperimentuoti, nesijaudinant dėl saugumo ar patvarumo. Keliaujantiems fotografams šis lengvas fotoaparatas ir atspari oro sąlygoms konstrukcija yra tikra revoliucija. Tai fotoaparatas, kurį instinktyviai norisi pasiimti su savimi visur.
Viskas, kas susiję su „Alpha 7 V“, yra sukurta siekiant padėti fotografams, kuriems svarbiausia yra mobilumas, prisitaikymas ir patikimumas.
„Pasaulis man – didžiulė drobė. Kiekvienoje šalyje, kurioje lankausi, tapau paveikslus fotografuodamas“