Grupės narių ant scenos siluetai

Gyva muzika

Morten Rygaard

„Gyva muzika grįžo ir labai smagu tai matyti“, – šypsosi Mortenas Rygaardas, neseniai grįžęs iš koncertų ir festivalių savo gimtojoje Danijoje ir visoje Europoje. Muzikos ir fotografijos teikiami malonumai jam persipynė jau seniai. Dabar kaip muzikos industrijoje dirbantis profesionalas jis ir vėl gali juos kasdien derinti. „Žmonės tiesiog eina iš proto ir šėlsta, – juokiasi jis, – ir man patinka tai matyti – emocijas, kurias muzika gali atnešti į pasaulį.“

Scenoje mėlyna šviesa apšviesti „Rammstein“ naktį

© Morten Rygaard | Sony α1 + FE 24-70mm f/2.8 GM | 1/500s @ f/2.8, ISO 200

Lengva pastebėti, kad tokį patį jaudulį jaučia ir Mortenas. „Fotografuodamas muzikantus atradau būdą bendrauti ir išreikšti save, – sako jis, – jau seniai žinojau, kad būtent tuo noriu užsiimti.“ Atrodo, kad muzika jo gyvenime atsirado šiek tiek anksčiau. Nuo pat mažens muzikos grupėmis domėjęsis fotografas tęsia: „Augau Danijoje, kur radijo stotys buvo labai nuobodžios, bet mano tėtis sumeistravo didelę anteną, kuri pagaudavo Liuksemburgo radijo dažnį. Kasdien visą dieną klausydavau rokenrolo, ir man tai labai patiko!“

Žalių dūmų gaubiamas atlikėjas ant scenos

© Morten Rygaard | Sony α9 II + FE 70-200mm f/2.8 GM OSS II | 1/250s @ f/2.8, ISO 500

Nors jo fotografuojami atlikėjai ir publika jau daugelį metų mėgaujasi garsu, Mortenas garbina ir šviesą. Tačiau apšvietimas koncertuose gali būti ir labai ryškus, ir visiškai menkas, todėl, norint užfiksuoti įvairias situacijas, reikia tinkamos įrangos ir įgūdžių. „Vienas svarbiausių dalykų – žinoti viską apie ISO, diafragmą ir užrakto greitį, – aiškina jis. – Veiksmą reikia užfiksuoti taip, kad žmogus būtų ryškus, nesvarbu, koks apšvietimas, ypač todėl, kad gyvos muzikos koncertuose negalima naudoti blykstės. Atlikėjai to nemėgsta, be to, blykstės gali sugadinti visą atmosferą. Viskas priklauso nuo to, ar užraktas yra pakankamai greitas, kad užfiksuotų muzikanto judesį.“

Scenoje gyvai grojantys „Rammstein“ su ugnies šou

© Morten Rygaard | Sony α1 + FE 70-200mm f/2.8 GM OSS II | 1/3200s @ f/2.8, ISO 200

„Tokiose situacijose reikia labai didelio ISO, – tęsia jis, – todėl nenuostabu, kad pasirinkau patikimus „Sony“ fotoaparatus „Alpha 1“ ir „Alpha 9 II“. Kai šviesa ryškesnė, naudoju „Alpha 1“ ir didelės raiškos failus, o kai apšvietimas visai menkas, naudoju „Alpha 9 II“, kuriame galima fotografuoti beprotiškais nustatymais, pavyzdžiui, nustačius ISO 6400, be jokio skaitmeninio triukšmo. Net ir su didesniu ISO, kai pradeda atsirasti grūdėtumas, vaizdai vis tiek atrodo fantastiškai. Man tai primena tuos laikus, kai specialiai apdorodavau juostą. Visada atsirasdavo papildomos tekstūros, bet nuotraukos vis tiek atrodydavo puikiai.“

Dar vienas dalykas, kuriuo jis pasitiki, yra neįtikėtinai veiksminga „Sony“ fotoaparatų automatinio fokusavimo funkcija. „Niekas neprilygsta automatinio akių fokusavimo funkcijai, – sako Mortenas. – Manau, kad tai geriausia fokusavimo sistema visoje planetoje. Tiksliai sufokusavęs akis galiu lengvai užfiksuoti atlikėją ir žinau, kad galutinis vaizdas bus 100 % ryškus. Automatinis akių fokusavimas veikia net tokiose kontrastingose situacijose, kokių galima tikėtis koncertuose, pavyzdžiui, esant stipriam foniniam apšvietimui, dūmams ir rūkui.“

Oranžinės šviesos apšviestas atlikėjas scenoje

© Morten Rygaard | Sony α9 II + FE 12-24mm f/2.8 GM | 1/200s @ f/2.8, ISO 2000

Mortenas pasikliauja fotoaparatų dideliu ISO našumu ir tiksliu automatiniu fokusavimu, todėl, užfiksavęs reikiamus kadrus, gali pereiti prie kūrybiškesnių kompozicijų.

Kiekvienas muzikos fotografas žino, kad retai kada turi daugiau nei kelias dainas, per kurias gali fotografuoti. Žinau, kad reikia ryškių, puikių grupės narių portretų, taip pat scenos nuotraukų ir nors kokio bendravimo su publika. Bet kai tokie kadrai jau užfiksuoti, galiu pradėti eksperimentuoti. Štai kur iš tikrųjų slypi magija.“
Vokalistas ir gitaristas moja žiūrovams

© Morten Rygaard | Sony α9 II + FE 24-70mm f/2.8 GM | 1/200s @ f/2.8, ISO 1250

Tačiau, Morteno teigimu, kad turėtum tokią galimybę, privalai būti puikiai pasiruošęs. Net jei gerai pažįsta grupę, Mortenas peržiūri neseniai vykusių pasirodymų vaizdo įrašus, kad žinotų, ko tikėtis, ir galėtų numatyti ir įsivaizduoti norimus kadrus. Norėdamas užsitikrinti sėkmę, jis apsiginkluoja puikiu objektyvų rinkiniu. „Per koncertus nėra laiko keisti objektyvų, todėl naudoju keturis korpusus su 12–24 mm f/2,8 GM, 24–70 mm f/2,8 GM, 70–200 mm f/2,8 GM OSS II ir 100–400 mm f/4,5–5,6 GM OSS. Jie apima visus kampus, kai fotografuojama tiesiai priešais sceną. Turiu ir FE 200–600 mm f/5.6–6.3 G OSS, kad galėčiau fotografuoti iš stadiono galo.“

Brian May scenoje groja gitaros solo

© Morten Rygaard | Sony α9 II + FE 12-24mm f/2.8 GM | 1/320s @ f/3.2, ISO 500

Ir galiausiai – pasiruošęs, pasikliaudamas sunkiai įgytais išlaikymo įgūdžiais ir pasitikėdamas „Sony“ įranga – Mortenas gali daryti tai, kas jam patinka labiausiai – žaisti. „Man fotografija yra tarsi žaidimas ir pramoga. Tai mano mantra. Mėgstu kūrybinius iššūkius ir dirbti su priešais esančia šviesa. Tai darau jau 30 metų, bet vis dar žiūriu į kiekvieną kadrą ir galvoju, kaip galėčiau jį patobulinti. Tai ir yra smagiausia dalis, o mano „Sony Alpha“ įranga neabejotinai padeda man tuo užsiimti.“

Atrinkti gaminiai

Susijusios istorijos

Prisijunkite, kad gautumėte „α Universe“ naujienlaiškį

Sveikiname! Sėkmingai užsiprenumeravote „α Universe“ naujienlaiškį

Įveskite tinkamą el. pašto adresą

Atsiprašome! Įvyko netikėta klaida

Sveikiname! Jūs sėkmingai užsiprenumeravote