Jei krepšyje tektų visada nešiotis tik vieną teleobjektyvą, nedvejodamas rinkčiausi „FE 70-200mm f/2.8 GM OSS II“. Turiu ir kitų objektyvų, skirtų konkretiems atvejams – pavyzdžiui, 400–800 mm modelį naudoju įspūdingiausioms mėnulio nuotraukoms, tačiau 70–200 mm objektyvo universalumui paprasčiausiai nėra lygių. Ypač naudojant jį kartu su telekonverteriu. Taip krepšyje faktiškai turėsite du ar net tris objektyvus (jei pasiimsite du telekonverterius)!

Nyderlanduose 70–200 mm objektyvą naudoju peizažams iš toli fiksuoti. Rūko apgaubtais rytais pasitelkęs perspektyvos glaudinimą atskirus medžius tarsi sujungiu – taip sukuriu įspūdį, kad jie auga arčiau vienas kito. Tai gali būti vienišas medis rūke arba stambaus plano kadras, kuriame matyti, kaip pirmieji saulės spinduliai apšviečia tik atskirą jo dalį. Arba dar arčiau: prieš saulę užfiksuotas mažytis gėlės pumpuras. Stovėdamas toje pačioje vietoje su šiuo objektyvu galiu užfiksuoti visiškai skirtingų kadrų. Būtent todėl šis objektyvas teikia tiek džiaugsmo. Jo ryškumas leidžia didele raiška fiksuoti vaizdus iš toli, o „f/2.8“ diafragma – kurti nuostabius, svajingus stambaus plano gėlių kadrus.

Nyderlanduose šį objektyvą taip pat dažnai naudoju fotografuodamas vietinius miškus ir medžius. O keliaudamas į Toskaną ar Slovėniją šį objektyvą imu visada – ilgesnis židinio nuotolis leidžia optiškai suartinti tolimas kalvas ir kalnus. Jei prireikia dar didesnio priartinimo, tiesiog uždedu „2x“ telekonverterį, su kuriuo šis objektyvas veikia tiesiog nepriekaištingai.

Štai trys skirtingi kadrai iš tos pačios vietos. Pirmojoje nuotraukoje užfiksuoju visą peizažą – pasitelkęs perspektyvos glaudinimą priartinu foną ir išgaunu harmoningesnį kadrą, o pirmieji saulės spinduliai leidžia atskirti visus elementus.

Antrajame kadre vaizdą priartinu norėdamas atidžiau pažvelgti į medžius ir ant jų krentančią šviesą. Čia saulė jau buvo pakilusi šiek tiek aukščiau.

Paskutiniame kadre vaizdą priartinu dar labiau ir sutelkiu dėmesį į atskiras lapų detales. Tai viena mano mėgstamiausių stambaus plano nuotraukų. Joje visus metų laikus galima pamatyti viename lape, kurį juosia apšerkšniję kraštai.

Štai dvi visiškai skirtingos nuotraukos iš lygiai tos pačios vietos Toskanoje, abi užfiksuotos visiškai atvėrus objektyvo diafragmą. Pirmojoje nuotraukoje ilgesnį židinio nuotolį panaudojau norėdamas parodyti perspektyvos suartintas kalvas ir tarp jų tvyrančią rūko juostą.

Antrajame kadre išnaudoju svajingą objektyvo „bokeh“ efektą ir fiksuoju aguonos žiedo „portretą“.

Šie pavyzdžiai puikiai iliustruoja, kaip, keisdamas židinio nuotolį ir diafragmą, maksimaliai išnaudoju šį objektyvą norėdamas iš tos pačios vietos užfiksuoti kuo daugiau skirtingų peizažų.

70–200 mm objektyvą dažnai naudoju ir abstrakčios gamtos kadrams fiksuoti. Čia itin praverčia jo židinio nuotolis, o ypač – puikus ryškumas. Žiūrint į abstrakčios gamtos nuotraukas, kartais net sunku suprasti, kas jose pavaizduota. Tai ir yra smagiausia.’

Žinoma, šį objektyvą dievina ir portretų fotografai. Jis tam puikiai tinka, tad nors esu peizažų fotografas, taip pat dažnai fiksuoju portretus. Tik dažniau fotografuoju ne žmones, o gyvūnus. Karvės, avys, daugybė žirgų, o kartais net ir dramblys atsiduria mano objektyvo taikiklyje.

Šis objektyvas – tiesiog būtinas mano fotoaparato krepšyje. Kaip matote, su juo fiksuoju įvairiausius objektus. Negana to, dažnai galiu rasti daugybę visiškai skirtingų to paties peizažo rakursų. Galiu fiksuoti viską – nuo itin stambių planų iki ryškių viso kraštovaizdžio nuotraukų, o telekonverteriai atveria dar daugiau galimybių.

Būtent todėl „FE 70-200mm f/2.8 GM OSS II“ yra mano mėgstamiausias ilgo židinio nuotolio objektyvas! Jo universalumui paprasčiausiai nėra lygių.