Kino ir „Steadicam“ operatoriui Malcolmui Modelei galimybė sukurti naujos kino fotoaparato pristatomąjį filmą reiškė kur kas daugiau nei tiesiog gaminio pristatymą. Filmas pasakoja apie MMA kovotoją, kuris atkakliai treniruojasi, patiria pralaimėjimą, tačiau nusprendžia vėl pakilti ir dar labiau stengtis. Nors veiksmas vyksta kovinio sporto pasaulyje, filmo žinia – kur kas platesnė.

„Iš tiesų tai pasakojimas apie atsidavimą, – sako M. Modelė. – Nesvarbu, ar esate kovotojas, kino kūrėjas, aktorius ar verslininkas – anksčiau ar vėliau vis tiek suklupsite. Klausimas tik tas, ar pasiduosite, ar judėsite pirmyn.“ Pasakodamas šią istoriją, M. Modelė kartu norėjo sukurti tai, kas leistų rimtai išbandyti fotoaparatą.

Prieš pradėdamas gamybą, jis visapusiškai išbandė fotoaparato galimybes – naudodamas tik natūralų apšvietimą ir tuos pačius objektyvus nufilmavo ištisą trumpametražį siaubo filmą. „Nenorėjau tiesiog ateiti į filmavimo aikštelę ir atsukti fotoaparatą į bet ką. Norėjau suprasti, kur jo ribos. Norėjau pamatyti, kas nutinka, kai sąlygos nėra tobulos.“

Pats pristatomasis filmas kurtas dvi dienas, kaskart taikant visiškai skirtingą filmavimo metodą. Pirmoji diena buvo minimalistinė ir instinktyvi – M. Modelė auštant filmavo Londone likęs dviese su aktoriumi, naudodamas kompaktišką fotoaparato sąrangą ir „G Master“ objektyvus. „Pirmoji diena buvo skirta laisvei, – aiškina jis. – Jokių pagalbininkų, jokios apšvietėjų komandos, jokios techninės pagalbos. Tik aš, aktorius ir tai, ką mums suteikė miestas.“ Antrąją dieną veiksmas persikėlė į kontroliuojamą MMA sporto salės aplinką – čia dirbo keturiolikos žmonių komanda, buvo naudojami anamorfiniai bei „G Master“ objektyvai ir specialiai pritaikytas apšvietimas. „Kontrastas buvo apgalvotas. Pirmoji diena buvo natūrali ir spontaniška. Antroji – tiksli ir kontroliuojama. Labiausiai mane domino, ar pavyks sklandžiai sujungti šiuos du pasaulius taip, kad žiūrovai nieko nepastebėtų.“ Nuo pat tos akimirkos, kai paėmė fotoaparatą į rankas, M. Modelė buvo sužavėtas jo kompaktiškumo. „Pirmiausia pastebėjau, koks jis manevringas. Daugeliu atžvilgių jis man priminė FX3, bet iškart atkreipiau dėmesį į didesnį ekraną ir nuimamą vaizdo ieškiklį.“ Tačiau labiausiai jam įspūdį paliko tokio nedidelio korpuso įrenginio siūlomos įrašymo galimybės.

Per visą filmavimą integruota netikrų spalvų funkcija, vidinis vaizdo proporcijų atkūrimas („de-squeeze“) ir 4:3 formato jutiklis tapo neatsiejama jo darbo eigos dalimi, ypač filmuojant su anamorfiniais objektyvais. „Labai dažnai naudojausi integruota netikrų spalvų funkcija. Kartu su mano LIT DUO eksponometru ji leido išlaikyti nuoseklumą per visą filmavimą.“ Šis projektas suteikė M. Modelei galimybę išbandyti fotoaparatą esant silpnam natūraliam apšvietimui, kontroliuojamoje patalpų aplinkoje ir dinamiškose veiksmo scenose filmuojant rankiniu būdu. „Fotoaparatas puikiai susitvarkė su silpnu apšvietimu. Net filmuojant auštant, vaizdas išliko neįtikėtinai aiškus. Didesnis nei 15 ekspozicijos žingsnių dinaminis diapazonas leido atkurti šviesias vietas ir išryškinti šešėlius nepakenkiant vaizdo kokybei.“

Automatinis fokusavimas taip pat buvo nepakeičiamas per savarankiško filmavimo dieną. „Kai dirbi visiškai vienas, privalai pasitikėti fotoaparatu. Automatinis fokusavimas buvo spartus, tikslus ir neįtikėtinai patikimas net ir esant prastam apšvietimui.“ Dar viena išskirtinė funkcija – trigubo bazinio ISO sistema. „Man visada patiko filmuoti naudojant ISO 800, tačiau apstu situacijų, kai 800 – per mažai, o 12 800 – jau per daug. Galimybė naudoti ISO 4 000 užpildo šią spragą, su kuria dažnai susidurdavau.“ Kadangi M. Modelė specializuojasi darbu su veiksmo ir judesio scenomis, didžiąją filmo dalį jis nufilmavo rankiniu būdu, judėdamas kartu su aktoriumi ir būdamas arti veiksmo.

„Didelė mano filmavimo stiliaus dalis pagrįsta judesiu ir ryšiu. Nenoriu stovėti nuošalyje ir tik stebėti. Noriu būti pačiame veiksmo sūkuryje, nes jei jame būsiu aš, ten pat atsidurs ir žiūrovai.“ Prieš filmuodamas kovos scenas, jis visą dieną skyrė repeticijoms ir veiksmo choreografijai kurti. Remdamasis savo, kaip aktoriaus, kaskadininko ir buvusio kariškio, patirtimi, kiekvieną judesį jis vertino kaip atlikėjas ir kaip operatorius. „Suprantu, kaip aktorius turi jausti judesį, kad išliktų saugus, tačiau taip pat įsivaizduoju, kaip tai užfiksuos fotoaparatas, kad vaizdas būtų įtikinamas.“ Filmas daugiausia filmuotas 5K 4:3 formatu naudojant anamorfinius objektyvus, o papildomos scenos – 5K 17:9 ir didelės spartos formatais. Visa medžiaga įrašyta „X-OCN LT“ ir „S-Log3“ formatais. „Ekspoziciją rinkausi labai apgalvotai. Kiekvienas apšvietimo, spalvų ir kūrybinis sprendimas buvo atidžiai apsvarstytas.“

Atėjus papildomojo apdorojimo etapui, M. Modelė buvo sužavėtas šių failų teikiamo lankstumo. „Su šiais didesnių kino sistemų kodekais man teko dirbti anksčiau, todėl tikėjausi, kad medžiaga bus kokybiška. Vis dėlto tai, ką pamačiau, mane tiesiog apstulbino.“ M. Modelei šis fotoaparatas – naujas galingas įrankis, tačiau jis tvirtai tiki, kad vien technologijos gero kino nesukurs. „Fotoaparatas nepavers jūsų geresniu operatoriumi. Jis staiga nepagerins apšvietimo, nesustiprins istorijos pasakojimo ir nepadarys kompozicijų įdomesnių.“ Jis įsitikinęs, kad fotoaparatas atlygina už pasiruošimą, meistriškumą ir aiškų tikslą.

„Filmas pavyko tik dėl planavimo, pasiruošimo, apšvietimo, judesio, komandos ir vaidybos. Fotoaparatas suteikia neįtikėtinų galimybių, bet jūs vis tiek turite suprasti, kaip ir kada jomis pasinaudoti.“ Jis įžvelgia didžiulį potencialą tų kūrėjų, kurie pasiryžę įdėti tiek pastangų.