Atrodo, kad likimas portugalų fotografo Gonçalo Delgado karjerą numatė anksčiau, nei jis pats save pažino. „Užaugau fotožurnalistų šeimoje, – prisimena Gonçalo, – o mano brolis taip pat buvo muzikantas. Nuo mažens mane supo gera muzika ir fotografija. Vis dar prisimenu, kaip rinkdavausi, kokį albumą noriu įrašyti į savo leistuvą „Sony Discman“.“

Dėl šeimos įtakos kitas natūralus Goncalo žingsnis fotografijos srityje buvo fotografuoti vietines grupes. „Susidraugavau su pogrindiniu roko ir metalo pasauliu, daugiausia dėmesio skyriau pogrindiniams koncertams, kurių metu mažos koncertų salės būdavo sausakimšos. Nebuvo fotografavimo aikštelių, todėl stovėdavau prie scenos besigrūdančių žmonių viduryje!"

Nuo 2004 m. Gonçalo muzikos fotografija tobulėjo kartu su fotoaparatų technologijomis. Jo pirmasis fotoaparatas „Sony“ buvo originalus „Alpha 7“, kurį jis mėgo naudoti su senoviniais rankinio fokusavimo objektyvais. „Per daugelį metų fotografavau beveik visais fotoaparatais ‚Sony‘, o šiuo metu naudoju „Sony Alpha 1“, „Alpha 7C II“ ir „Alpha 9 II“.“

„Alpha 9 III“ bendrasis užraktas buvo ypač svarbus Gonçalo darbui. „Kadaise su neveidrodiniais fotoaparatais ir net DSLR visada turėdavome problemų dėl dažno šviesos mirgėjimo. Dabar visi žibintai yra šviesos diodų, o su jų skleidžiamu šviesos dažniu dirbti sudėtinga. Fotoaparatas „Alpha 9 III“, ypač bendrasis užraktas, iš esmės keičia situaciją."

Nors „Alpha 9 II“ yra jo pagrindinis fotoaparatas, Gonçalo vertina didelę „Alpha 1“ raišką, ypač kai būdamas minioje fotografuoja grupę scenoje. „Man patinka „Alpha 1“, – aiškina jis, – nes galiu fotografuoti per atstumą su objektyvais FE 70–200 mm f/2,8 GM OSS II arba FE 400 mm f/2,8 GM OSS, o prireikus galiu dar labiau apkarpyti.“

Nors po ranka visada turi teleobjektyvą, Gonçalo mėgsta fotografuoti su fiksuoto židinio nuotolio objektyvais, ypač plačiakampiais. „Mano mėgstamiausias koncertų fotografijos objektyvas yra FE 14 mm f/1,8 GM. Būdamas aukštas, galiu fotografuoti sceną iš neįprastų perspektyvų. Man patinka užfiksuoti buvimo scenoje jausmą. Kiti fotografai naudojasi 70–200 mm objektyvu, kuris puikiai tinka didesnėms scenoms, tačiau mano tobulas rinkinys yra objektyvai „Sony“ FE 14 mm f/1,8 GM, FE 50 mm f/1,2 GM ir FE 135 mm f/1,8 GM."

Bet naujasis FE 28–70 mm f/2 GM taip pat padarė įspūdį Gonçalo. „Tiesiog įsimylėjau šį objektyvą! Neseniai fotografavau renginį naudodamas „Alpha 1“ su 14 mm objektyvu, kad galėčiau daryti plačius kadrus ir lanksčiai apkarpyti, ir „Alpha 7R V“ su 28–70 mm objektyvu. Jo universalumas mane pribloškė.“

Natūralu manyti, kad gyvo pasirodymo fotografavimas yra reakcija pagrįstas procesas, tačiau Gonçalo darbe svarbiausia yra pasiruošimas. Tai susiję net su apšvietimu konkrečiose vietose: „Kai žinau, kad vieta nėra gerai apšviesta, paprastai nešiojuosi f/1,2 ir f/1,4 objektyvus, kad visada galėčiau sugauti daugiau šviesos.“ Jis taip pat žino, kad gali padidinti bet kurio naudojamo fotoaparato „Sony“ ISO jautrumą: „Savo fotoaparate „Alpha 1“ galiu šį nustatymą be problemų padidinti iki ISO 12 800, o „Alpha 9 III“ – iki ISO 51 200.“

Tačiau tikrasis planavimas prasideda stebint ir stengiantis pažinti menininkų elgseną, nes Gonçalo žino, kad dėl to galės užfiksuoti puikių vaizdų. „Jei grupės gerai nepažįstu, stengiuosi ją ištyrinėti, kad suprasčiau, kaip ji juda scenoje ir kaip atlieka savo pasirodymus“, – aiškina jis.

„Kartą ketinau fotografuoti australų grupę „Airborne“ ir, atlikęs tyrimą, radau vaizdo įrašų, kuriuose vokalistas eina į minios vidurį. Nuvykęs išgirdau, kad mums leidžiama fotografuoti per pirmąsias keturias dainas, o tai neįprasta, nes paprastai leidžiama fotografuoti tik per pirmąsias tris dainas. Taigi, turėjau įtarimą, kad per tą ketvirtą dainą kažkas įvyks“.

Gonçalo intuicija pasiteisino. „Trečios dainos pabaigoje radau tinkamą poziciją, todėl buvau reikiamoje vietoje, kai dainininkas užsilipo ant pagalbinio darbuotojo pečių. Turėjau FE 12–24 mm f/2,8 GM ir buvau tiesiai priešais jį. Tuo tarpu visi kiti fotografai buvo jam už nugaros. Ėjau atbulomis su 12 mm objektyvu ir puikiai jį užfiksavau jam už nugaros šviečiant saulei. Tuomet jis sau į galvą trenkė alaus skardine ir visus, įskaitant mane, aptaškė. Bet nuotrauką vis tiek padariau.“

Įamžindamas koncertą Gonçalo siekia daugiau nei tik nufotografuoti atlikėjus scenoje – jis nori pasinerti į muziką ir papasakoti istoriją. „Fotografuodamas noriu pajusti muziką, – aiškina jis. – Tas noras lydi mane viso koncerto metu ir tai mane motyvuoja daryti geresnes nuotraukas, kad užfiksuočiau tą jausmą.“