Gyvenimas yra toks, kokį susikuriame

„Kai kas mano, kad fotografuoti natiurmortą yra paprasta,“ – sako Pablo Gil, – „arba kad tokia fotografija skirta nebent pradedantiesiems. Tačiau, iš tiesų, šiuos objektus fotografuoti yra bene sudėtingiausia.” Tai – tiesa. Kai pagalvoji, supranti, kad natiurmortas yra daugiausiai kūrybinių pastangų reikalaujanti fotografijos rūšis. Fotografas pradeda nuo tuščio kadro. Nėra už ko užsikabinti arba ar į ką reaguoti, išskyrus savo idėjas. Be to, niekas, pradedant objektų pasirinkimu ir baigiant jų išdėstymu ir apšvietimu, nenutinka atsitiktinai. „Tai nepaprastai sudėtinga,“ – teigia Pablo, – „bet kai perpranti, šis darbas gali būti malonus ir duoti gražių rezultatų.”

Tiek kuriant sudėtingą vaizdą su daugybe elementų, tiek minimalistinę nuotrauką, kurioje yra kone vienas objektas, Pablo tenka atlikti ilgą kūrybinį procesą, kol jis gali paimti į rankas fotoaparatą. „Svarbiausia prieš pradedant fotografuoti aiškiai suvokti savo idėją,“ – aiškina jis. – „Idėjas analizuoju nuodugniai, kurdamas eskizus, kad rezultatą matyčiau dar nepradėjęs fotografuoti. Dėl to improvizuojant kuriamas natiurmortas atrodo tarsi klaida. Būtina planuoti ir pasiruošti. Idėjos sukasi tai apie spalvas, tai apie formas, kompoziciją ir mastelį... tačiau visų svarbiausia suvokti, ką perteikia kadro visuma.”

Planuodamas jis visada apmąsto, kaip sustiprinti kadro pasakojimą. Produktai ir daiktai pasirenkami atsižvelgiant į jų estetinę išvaizdą ir kaip jie papildo istoriją, o apšvietimo gudrybės ir dekoracijos išryškina reikšmę. „Pavyzdžiui, fotografuodami alų arba gaiviuosius gėrimus,“ – tęsia jis, – „dirbtinai padengiame stiklinę kondensato lašeliais ir apšviečiame ją iš užnugario, kad ji švytėtų. Be šio efekto, gėrimas atrodytų tiesiog nykiai. Daržovėms galima naudoti sodos ir ledinio vandens mišinį, kad išryškintume žalius atspalvius.“ Pablo teigia, kad aplink centrinį objektą išdėstyti produktai taip pat pasirenkami, kad pabrėžtų jo reikšmę: „jei tai rankų darbo gaminys, pridedame natūralių ir sveikų papuošimų. Nuolat ieškome tokios formos, kuri geriausiai papasakotų istoriją.”

Improvizacija pasitelkiama sprendžiant problemas ir derinant kompoziciją bei apšvietimą. Fotografuodamas Pablo pastato fotoaparatą ant stovo ir susieja jį su kompiuteriu: „tokiu būdu galiu tiesiogiai stebėti, kaip keičiasi kompozicija kompiuterio ekrane,“ – pasakoja jis. – „Taip galiu keisti kompoziciją po truputį, preciziškai išdėstyti objektus, formuoti apšvietimą ir palaipsniui artėti link galutinio rezultato. Taip pat naudoju „Sony“ „Bluetooth“ nuotolinio valdymo pultelį, kad galėčiau fotografuoti nuotoliniu būdu. Juo taip pat galiu keisti ekspoziciją, jei reikia ryškesnio ar blankesnio kadro.”

Anksčiau Pablo dirbdavo su „Sony Alpha 7R II“ ir „Alpha 7R IV“, bet dabar jis fotografuoja su „Alpha 1“. „Iš esmės jį pasirinkau dėl vaizdo kokybės,“ – paaiškina jis. – „Jo jutikliai pasižymi nepaprastu dinaminiu diapazonu, neišryškina šviesių sričių ir šešėlių, jis perteikia neįtikėtinai tikroviškas spalvas. Tai būtina fotografuojant produktus. Privalome atkurti tokią išvaizdą ir atspalvius, kokie yra iš tikrųjų. Jis taip pat išsiskiria milžiniška raiška. Ji man suteikia galimybę patogiai dirbti su reklamos agentūromis, kuriant bet kokio dydžio projektus.”

Kita „Alpha“ fotoaparatų savybė, kurią Pablo išnaudoja, yra rankinio fokusavimo parinktys. „Fotografuodami natiurmortą fiksuotos padėties fotoaparatu, paprastai fokusuojame rankiniu būdu,“ – sako jis, – „o siekdamas maksimalaus tikslumo, naudoju didinimą ekrane ir maksimalaus fokusavimo sritį. Peržiūriu rezultatus kompiuterio ekrane, kad būčiau absoliučiai tikras, nors šios priemonės yra visiškai patikimos. Taip pat, jei noriu sujungti keletą kadrų su skirtingais fokusavimo taškais, fokusavimo tašką galiu perkelti belaidžiu būdu, kad žinočiau, jog apimu kiekvieną objekto dalį ir išgaučiau tokią gelmę, kokios noriu.“

Kalbant apie objektyvus, Pablo naudojasi tokiais natiurmortų fotografijos darbiniais arkliukais, kaip FE 50mm f/1.2 GM, FE 90mm f/2.8 „Macro“ G OSS ir FE 100mm f/2.8 STF GM OSS: „50 mm taip pat labai praverčia vienplanėms nuotraukoms,“ – pasakoja jis, – „o 90 mm „macro“ arba 100 mm – smulkioms detalėms. Beveik visada teikiu pirmenybę fiksuoto židinio nuotolio objektyvui, bet neatsiriboju ir nuo alternatyvų, mėgstu išbandyti skirtingus variantus, kol pavyksta išgauti mintyse susikurtą vaizdą. Pavyzdžiui, nuostabusis FE 100-400mm f/4.5-5.6 GM OSS suteikia man galimybę suglaudinti ir išlyginti kompoziciją, kad išgaučiau kone izometrinę perspektyvą.”

Akivaizdu, kad Pablo lieka ištikimas „Sony Alpha“ įrangai, nes jo fotoaparatai ir objektyvai yra įrankiai, paverčiantys jo natiurmortų idėjas tikrove. „Kaip jau minėjau,“ – apibendrina jis, – „kiekvienas natiurmortas arba produkto nuotrauka yra iššūkis, bet su šiais fotoaparatais jis tampa kūrybine užduotimi, o ne techniniu uždaviniu.”