Stovint Castelluccio di Norcia plynaukštėje – nedideliame kaimelyje Apeninuose Vidurio Italijoje – apima keistas jausmas. Plynaukštė yra 1 200 metrų aukštyje virš jūros lygio, ir vien jau tai yra neįprasta, tačiau aplinkinės kalvos siekia net 2 000 metrų.
Jautiesi tarsi vienu metu būtum ir aukštuose kalnuose, ir lygumose.
Daug metų planavau aplankyti Sibillini nacionalinį parką bei Castelluccio di Norcia ir galiausiai 2021 metų rudenį atsirado tokia galimybė. Maždaug savaitę žygiavau ir važinėjau dviračiu po visas apylinkes. Taip tyrinėdamas gerai pažinau vietovę ir savo akimis išvydau neseniai įvykusių niokojančių žemės drebėjimų padarinius.
Man šie pirmieji apsilankymai vietovėse yra kaip apetitą žadinantys užkandžiai, skatinantys grįžti čia ateityje ir atidžiau patyrinėti šiuos gamtos perlus. Bet vienas iš šio konkretaus apsilankymo tikslų buvo nufotografuoti banguotus Sibillini kalnus ir šlaitais slenkantį ryto rūką. Šiame kadre užfiksuotas šių dviejų dalykų susitikimas ir susiliejimas kylant saulei.
Žygiuoti pradėjau 4.00 val., kopiau su visa fotoaparato įranga, kad užfiksuočiau žemiau plytinčios plynaukštės sceną. Žinojau, kokio tipo vaizdą norėjau gauti, ir jau buvau išžvalgęs viršūnę, į kurią norėjau įkopti, – nuo jos atsivėrė 360 laipsnių aplinkinių slėnių ir kalnų vaizdas.
Su savimi į žygį pasiėmiau savo „Sony Alpha 1“ ir FE 100–400 mm f/4,5–5,6 GM OSS objektyvą. Kintamojo židinio nuotolio teleobjektyvas ir galingas „Alpha 1“ 50 megapikselių jutiklis idealiai tinka šiems teleobjektyviniams peizažų vaizdams fiksuoti. Viename įrangos derinyje turiu viską, ko reikia.
Šiuo atveju objektą nuo manęs skyrė daug kilometrų, be to, buvo ankstyvas rytas. Todėl fotografavau plačiai, iki f/5,6, atidaręs diafragmą ir sumažinęs užrakto greitį iki 1/100 sek.
Tiek fotoaparate, tiek objektyve įdiegta technologija „SteadyShot“, vadinasi, tokius vaizdus, net ir su ilgais teleobjektyvais, galiu fiksuoti laikydamas fotoaparatą rankose. Taip pat naudojau „Alpha 1“ automatinio fokusavimo funkciją, sugebančią sufokusuoti vaizdą net ir mažo kontrasto, ūkanotomis sąlygomis. Fantastika! Didžiulis atstumas, silpnas apšvietimas, miglotos sąlygos – „Alpha 1“ susitvarko visada.
Užfiksavęs kadrą, bėgte nusileidau nuo kalno, nes norėjau nufotografuoti rūką iš kitos perspektyvos – sugriuvusiame Castelluccio miestelyje. Tai buvo viena iš tų akimirkų, kai apšvietimas ir sąlygos buvo puikūs, ir nors visada jaučiau, kad ši akimirka ypatinga, tai suvokiau tik išvydęs galutinius vaizdus dideliame ekrane.
Taip nutinka, kai viskas būna aprimę, akimirka prabėgusi ir ją papasakoti dabar gali tik galutinis vaizdas. Nesulaukiu, kada vėl galėsiu apsilankyti su savo „Sony“ įranga iš paskos.
„Kai keliauju, fotografuoju, todėl keliauju.“