Esu Florianas Rouzicas – fotografas ir turinio kūrėjas, kurį žavi kelionės ir vizualus istorijų pasakojimas. Man patinka fiksuoti akimirkas, kurios įkvepia žmones pabėgti nuo kasdienybės, ir tuo pat metu kurti prisiminimus, kuriuos galiu išsaugoti ilgam.
Šis projektas gimė visiškai natūraliai keliaujant po Madeirą. Tyrinėdamas salą, norėjau perteikti atrandamų vietų atmosferą savo akimis, pasitelkdamas įtraukiančius, kinematografiškus vaizdus. Mano tikslas buvo ne tik parodyti kelionės tikslą, bet ir išreikšti, kokį jausmą sukėlė buvimas ten.
Būtent šios kelionės metu nusprendžiau dirbti su „Sony Alpha 7C II“. Man reikėjo fotoaparato korpuso, kuris jau buvo naudotas daugelyje labai skirtingų vietų, įskaitant Islandiją, Namibiją, Madeirą, Japoniją ir Jungtines Valstijas. Keliaujant mane labiausiai domina įvairi aplinka ir nuotaika, su kuria susiduriu. Islandijoje vulkaniniai kraštovaizdžiai atrodo pirmykščiai, nepaliesti žmogaus. Namibijoje dykumos yra milžiniškos ir atviros. Madeiroje kalnai ir tankūs miškai, tokie kaip Fanal, sukuria visiškai kitokią atmosferą. Tokijuje, Japonijoje, energija yra daug labiau urbanistinė, greita ir ritmiška.
Kiekvienai kelionės vietai reikalingas skirtingas požiūris. Aš nesistengiu visur taikyti to paties stiliaus. Prisitaikau prie to, ką ta vieta man savaime suteikia. Atsižvelgiant į vietą, mane gali traukti kažkas didingo ir įspūdingo arba kažkas paprastesnio ir minimalistinio. Tačiau tikslas visada lieka tas pats – užfiksuoti tą atradimo jausmą.
Įrangos techninės savybės – „Sony Alpha 7C II“
„Sony Alpha 7C II“ greitai įrodė savo vertę praktikoje. Jis lengvas, kompaktiškas ir universalus, todėl galėjau jį naudoti įvairiausiose situacijose, daug negalvodamas apie sąranką. Tai leido man visą dėmesį skirti vaizdui.
Galėjau dirbti sklandžiau, tuo pat metu išlaikydamas puikią vaizdo kokybę tiek fotografuodamas, tiek filmuodamas. Praktikoje fotoaparatas pasirodė esąs labai patikimas net ir kartais sudėtingomis sąlygomis – nesvarbu, ar susidūriau su besikeičiančiu apšvietimu, judesiu ar mažiau nuspėjama aplinka.
Labiausiai vertinau jo greitą veikimą ir automatinio fokusavimo tikslumą. Dėl šių savybių galėjau sutelkti dėmesį į akimirką, o ne į fotografavimo techninius aspektus. Be to, jo raiška suteikia man tikrą laisvę redaguojant nuotraukas, ypač kai reikia apkarpyti ar patobulinti kompoziciją, nesumažinant vaizdo kokybės.
Taip pat dėl kompaktiško korpuso jį visada galiu laikyti po ranka, o tai iš tiesų keičia mano kasdienį fotografavimo būdą.
Techninis ir kinematografinis įgyvendinimas
Madeiroje daugiausia dirbau su „FE 20-70mm f/4 G“ objektyvu. Jis suteikė man daug lankstumo fotografuojant: galėjau lengvai pereiti nuo plačių kadrų prie detalesnių kompozicijų.
Dabar dažniausiai naudoju „FE 24-70mm f/2.8 GM II“ objektyvą, kurį visada turiu su savimi, nesvarbu, ar keliauju, ar dirbu prie kokio nors projekto. 24 mm židinio nuotolis leidžia man užfiksuoti peizažus visame jų grožyje, tuo pat metu suteikdamas lankstumą greitai reaguoti, kai scena pasikeičia.
Šio projekto pagrindinis kadras – ilgos ekspozicijos nuotrauka, užfiksuota Madeiroje, kurioje automobilis kerta sceną ir palieka raudoną pėdsaką kadre. Norint užfiksuoti tokį vaizdą, svarbiausia likti vietoje ir būti pasiruošusiam paspausti užraktą reikiamu momentu. Būtent tokiais atvejais „Alpha 7C II“ labai padeda: jis leidžia man keliauti su lengvu bagažu, judėti greitai ir nepraleisti reikiamos akimirkos.
Kūrybingumas ir patarimas
Norėčiau, kad žmonės, pažvelgę į šį projektą, pajustų kelionės ir atradimų jausmą. Nebūtinai turėdami galvoje kokį nors konkretų vaizdą, bet vedami noro pabėgti, tyrinėti ir pažvelgti į dalykus kitaip.
Žvelgdamas į ateitį, „Alpha“ ekosistemą matau kaip kažką, kas leidžia man dar sklandžiau pereiti nuo fotografavimo prie filmavimo ir atvirkščiai, netrikdant darbo eigos. Svarbiausia išsaugoti tą laisvę darbo vietoje ir sugebėti greitai prisitaikyti prie bet kokios situacijos.
Manau, kad kūrėjams, norintiems susikurti savitą stilių, svarbiausia gerai pažinti savo fotoaparato korpusą ir iš anksto jį sukonfigūruoti. Galimybė perjungti iš fotografavimo į vaizdo įrašymo režimą, išlaikant išsaugotus nustatymus, man sutaupo labai daug laiko ir padeda nepraleisti tam tikrų scenų.
Nekalbant apie techniką, norėčiau pasakyti: nebandykite priverstinai kurti savo stiliaus. Jis formuojasi laikui bėgant pagal tai, kaip stebite, interpretuojate ir pasakojate istoriją apie tai, ką matote.