Kūrybiškumas ir harmonija

Patirti gyvenimą pakeitusį suvokimą skrendant virš Kristaus Atpirkėjo statulos Rio de Žaneire skamba beveik pernelyg tobulai. Tačiau fotografui Ronui Timehinui taip ir nutiko. „Rio de Žaneire buvau vos porą dienų“, – pasakoja jis. „Skrydį sraigtasparniu planavau jau seniai. Vaizdai buvo stulbinantys, tačiau emociškai jie neprilygo tam, ką buvau patyręs dieną anksčiau. Tą akimirką nusprendžiau pakeisti savo požiūrį į fotografiją.“

Prieš 24 valandas Ronas fotografavo vietinius vaikus, grojančius pučiamaisiais instrumentais Favela Pereira da Silva – nedidelėje bendruomenėje pietinėje šio milžiniško miesto dalyje. Ten, pasakoja jis, veikia iniciatyva, suteikianti vietos vaikams ir jaunuoliams galimybę mokytis muzikos. „Ji vadinasi „Favela Brass“, – pasakoja Ronas. – Ją įkūrė Tomas Ashe’as iš Jungtinės Karalystės. Gyvendamas Rio de Žaneire jis pastebėjo, kad vaikai iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų neturi galimybių mokytis muzikos. Be to, pučiamieji instrumentai Brazilijoje kainuoja gerokai brangiau nei Jungtinėje Karalystėje, todėl daugeliui jie yra tiesiog neįperkami.“ Pamatęs dokumentinį filmą apie šią programą, Ronas iškart susižavėjo jos idėja. „Ji man priminė, kokią svarbią vietą muzika užėmė mano vaikystėje. Grojau trimitu ir daug laiko praleidau koncertuodamas su orkestrais. Mokymasis groti muzikos instrumentu suteikia neįkainojamos patirties. Tai išmoko, kad disciplina ir atsidavimas duoda rezultatų, kaip bendradarbiauti kolektyve ir kaip suvaldyti jaudulį pasirodymų metu. Be to, tai praplečia akiratį. Būtent fotografuodamas kelionių metu susidomėjau fotografija ir nusprendžiau tapti fotografu.“

Pradėjusi vos su keturiais mokiniais, šiandien „Favela Brass“ programa vienija jau 150 dalyvių. Įvairūs jos orkestrai ir ansambliai pasirodo visame pasaulyje garsėjančiame Rio karnavale, atlikdami sambą, džiazą ir popmuziką. Įkvėptas šios istorijos, Ronas nusprendė įamžinti programos dalyvius. „Mano sumanymas buvo sukurti mokinių aplinkos portretus ir užfiksuoti juos grojančius. Šias nuotraukas jie galėtų panaudoti savo veiklos viešinimui ir komunikacijai. Apsilankėme mokykloje, susipažinome su mokiniais ir mokytojais, pamatėme, kur jie repetuoja ir leidžia laisvalaikį“, – pasakoja Ronas. „Mums padėjo vietinis gidas, puikiai pažįstantis favelą ir jos gyventojus, jo mergina, mano vaikinas bei Rio de Žaneire dirbantis apšvietimo asistentas. Dėl to turėjome prieigą prie visos reikalingos įrangos.“

Kaip pasakoja Ronas, pastaroji pagalba buvo svarbi nuo pat pradžių. „Iš pradžių planavau fotografuoti dieną, tačiau pamiršau, kad vaikai tuo metu būna mokykloje! Todėl teko dirbti sutemus, tad galimybė naudotis apšvietimo įranga buvo neįkainojama. LED šviestuvus naudojome gatvėse esančiam apšvietimui sustiprinti. Kartais jie buvo pagrindinis šviesos šaltinis, o kartais juos statydavome už fotografuojamo žmogaus, kad sukurtume kontūrinį apšvietimą ir geriau atskirtume jį nuo fono. Pavyzdžiui, mergina, grojanti būgnais, daugiausia apšviesta gatvės žibinto šviesa, o LED šviestuvus naudojome užpildančiam ir akcentiniam apšvietimui. Naudojome dviejų spalvų temperatūrų LED šviestuvus („bi-colour“), kad jų šviesą galėtume priderinti prie kadre esančių lempų apšvietimo“, – pasakoja Ronas.

Nors nuolatinis apšvietimas nebuvo numatytas pradiniame plane, pasak Rono, jis taip pat leido dirbti greičiau ir mažiau atkreipiant aplinkinių dėmesį. „Blykstės, žinoma, traukia dėmesį, ir nors ši favela laikoma viena saugesnių Rio de Žaneire, gatvėse visada geriau dirbti kuo nepastebimiau. Naudojant LED šviestuvus apšvietimas matomas vaizdo ieškiklyje, todėl ekspoziciją galima vertinti pagal tai, ką matai priešais save, ir reikia mažiau pasiruošimo“, – teigia jis. Ne mažiau svarbus buvo ir Rono pasirinktas fotoaparatas „Sony Alpha 7R V“ bei objektyvai „FE 28-70mm f/2 GM“ ir „FE 50-150mm f/2 GM“. „LED šviestuvai nėra tokie galingi kaip blykstės, todėl tenka fotografuoti naudojant greitai veikiančius objektyvus ir didesnes ISO reikšmes“, – pasakoja jis. „Tačiau toks modelis kaip „Alpha 7R V“ užtikrina puikią vaizdo kokybę net fotografuojant, pavyzdžiui, ISO 1600 jautrumu. Be to, „f/2“ objektyvai praleidžia daugiau šviesos nei „f/2.8“ objektyvai, todėl 1/50 s išlaikymas tampa kur kas praktiškesnis nei 1/100 s. Šie objektyvai taip pat yra stebėtinai kompaktiški ir lengvi, atsižvelgiant į jų greitą veikimą, o kartu su „Alpha 7R V“ visa įranga tilpo į nedidelę kuprinę“, – pasakoja jis.

Emocijos, kurias Ronas patyrė dirbdamas su šiuo orkestru, paskatino jį imtis daugiau panašių projektų. „Anksčiau keliaudamas į tokius miestus kaip Rio de Žaneiras daugiausia dėmesio skirdavau žymiausioms vietoms ir lankytiniems objektams. Tačiau darbas su žmonėmis pasirodė kur kas asmeniškesnis ir prasmingesnis. Norėčiau sugrįžti ir nufotografuoti daugiau jų pasirodymų arba dokumentuoti, kaip jie repetuoja namuose. Tomas Ashe’as taip pat buvo labai patenkintas nuotraukomis ir naudos jas tęsdamas šią prasmingą veiklą.“ „Labai didžiuojuosi šiuo projektu“, – užbaigdamas teigia Ronas. „Man buvo didžiulė garbė būti priimtam į šią bendruomenę, tapti jos istorijos dalimi ir prisidėti prie jos veiklos. Šis projektas dar kartą įrodė, kad fotografija gali suvienyti žmones taip pat, kaip tai daro muzika.“