Galbūt tai atrodo akivaizdu, bet manau, kad galbūt svarbiausias laukinės gamtos fotografijos aspektas – dirbti su užsidegimu. Man labai patinka fotografuoti didžiąsias Afrikos kates – jų elgsena užburia, jas labai įdomu fotografuoti ir, be abejo, fiksuoti jas jų natūralioje aplinkoje yra kvapą gniaužianti patirtis. Štai keletas svarbiausių patarimų, kuriuos duočiau žmogui, norinčiam padaryti puikių laukinės gamtos nuotraukų.

Pažinokite savo fiksuojamą objektą

Norėdami užfiksuoti puikias nuotraukas, turite pažinoti savo objektą. Praleidžiu daugybę valandų mokydamasis apie skirtingų kačių elgseną; paprastai stengiuosi stebėti tik vieną ar du gyvūnus, kad suprasčiau jų individualų elgesį.

Pavyzdžiui, kartą kelias dienas stebėjau leopardą, kuris prarado savo kairiąją akį. Stebėdamas jį supratau, kad dėl savo prastos regos jis nebegalėjo medžioti. Siekdamas prasimaitinti, jis vogė kitų leopardų nužudytų gyvūnų skerdenas. Stebėdamas tik vieną ar du pavienius gyvūnus, gali iš tiesų suprasti ir perteikti visą jų istoriją.

Būkite kantrūs ir ryžtingi

Kiekviena diena skirtinga – nutikti gali bet kas. Visada palieku stovyklą anksti ryte, prieš patekant saulei, ir pirmiausia mėginu susekti gyvūnų, kuriuos stebime, pėdsakus. Kartais pėdsakų nėra, bet gali būti ženklų, kuriuos reikia stebėti ir klausyti. Galbūt išgirsite vienas kitam šaukiančius babuinus arba rasite keistai tylią, tuščią vietą – visa tai yra ženklai, kad plėšrūnas gali būti netoliese. Tai įvairiausių dalykų derinys: pėdsakų, reginių, garsų, kvapų, todėl turite būti pasirengę viskam.

Geriausias apšvietimas visada yra „auksinė valanda“ anksti ryte, o ryškioje Afrikos šviesoje tikrai svarbu fotografuoti per tas pirmas kelias valandas. Jei išeinate anksti ryte ir nerandate jokių pėdsakų ar ženklų, turite priimti sprendimą. Galite sustoti ir pabandyti fotografuoti dramblius ryškioje šviesoje arba galite atkakliai siekti pradinio sumanymo žinodami, jog gali būti, kad visiškai praleisite geriausią apšvietimą. Tai svarbus sprendimas, kurį turite priimti.

Prieš fotografuodami išsiaiškinkite, ką norite fotografuoti

Paprastai fotografuoju rankinės ekspozicijos režimu. Dar prieš pakeldami akį prie vaizdo ieškiklio turite žinoti vaizdą, kurį norite užfiksuoti. Tokiu būdu padarysite mažiau nuotraukų, nes tiksliai žinosite, ką norite pasiekti fiksuodami, o ne tiesiog fotografuoti tik tam, kad fotografuotumėte.

Išnaudoju savo „Sony α9“ ir „α7R III“ fotoaparatų elektroninio vaizdo ieškiklio privalumus, kad pačiame fotoaparate galėčiau sukurti norimą vaizdą, kuris būtų kuo panašesnis į galutinę nuotrauką. Vis dėlto paprastai prioritetą skiriu šviesos akcentams, žinodamas, kad galiu nepakankamai išlaikyti vaizdą, kad gaučiau puikiai atrodantį dangų, o redaguodamas neapdorotą failą paryškinu šešėlius. Abu mano „Alfa“ fotoaparatai turi jutiklius, kurie suteikia man reikiamą dinaminį diapazoną.

Objektyvo ir objekto pasirinkimas

Man labai pasisekė, kad galiu naudoti „Sony α9“ ir du „Sony α7R III“ fotoaparatus. Naudoju „α9“ kartu su baterijų laikikliu, kuris leidžia stabiliau laikyto fotoaparatą, nes jį naudoju daugiausia su 400 mm f/2.8 „G Master“ objektyvu ir kartais 1,4x telekonverteriu. Tai man leidžia fiksuoti savo objektų portretus jų netrikdant. Vienas iš svarbiausių elementų, padedančių užfiksuoti puikias nuotraukas, yra netrikdyti objekto. Būtent todėl tylaus užrakto funkcija mano „Alfa“ įrangoje yra tokia puiki.

Kitas mano su objektyvu susijęs patarimas – mažiau paprastai yra daugiau. Daugelis žmonių turi pilnus krepšius objektyvų, todėl gali būti sunkiau žinoti, kurį naudoti. Aš turiu 70–200 mm f/2.8 GM objektyvą platesnėms nuotraukoms bei 400 mm f/2.8 teleobjektyvą. Kitame fotoaparate turiu 24–105 mm objektyvą. Taip pat tikrai nereikėtų kaitroje nešiotis objektyvus ir įrangą, kurios jums nereikia, todėl aš beveik visada fotografuoju laikydamas rankose, kad galėčiau judėti laisvai.

Kompozicija

Vienas iš pirmųjų mano veiksmų yra atsitūpti, kad būčiau akių lygyje su didžiąja kate. Tai suteikia puikią perspektyvą jos istorijai papasakoti. Kalbant apie pačią kompoziciją, vadovaujuosi klasikinėmis taisyklėmis. Naudoju savo elektroninį vaizdo ieškiklį, kad pamatyčiau „vienos trečiosios taisyklės“ tinklelius, ir taip pat ieškau tinkamų įstrižų vedančiųjų linijų, kurios padeda nukreipti žiūrėtojo akis link objekto. Manau, kad svarbu sukurti nuotraukos gylį, turėti pirmą planą, objektą, o tada foną. Tai leidžia matyti objektą jo aplinkos kontekste bei sutelkti į jį dėmesį.

Tačiau jei jaučiate, kad turėtumėte sulaužyti kompozicijos taisyklę, tiesiog pasikliaukite savo nuovoka ir tiesiog fotografuokite – viskas gali taip greitai keistis, kad galbūt neturėsite antros progos.