Galiu rinktis iš nesuskaičiuojamo skaičiaus būdų, kaip pateikti automobilį; ar noriu romantiškos, niūrios scenos su automobiliu, važiuojančiu saulei leidžiantis su nuleistu stogu? Ar noriu, kad tas pats automobilis slėptųsi šešėliuose ir būtų labai silpnai apšviestas? O gal nežaboto automobilio, greitai lekiančio keliu kadro? Kai pradedu, drobė būna tuščia, o aš tinkamą paveikslą piešiu turimais įrankiais, mano „Sony Alpha A7 III“ ir pasitelkęs vaizduotę.
Svarbu visada pabandyti papasakoti istoriją, išprovokuoti reakcijas ir sukelti emocijas. Noriu, kad žmonės nusišypsotų, susijaudintų ir pajustų nuotraukos nuotaiką.
Fotografavimo planavimas
Paprastai mano klientai nori švarių, išdailintų savo produktų vaizdų, tačiau iš tiesų tai priklauso nuo kliento ir projekto, ties kuriuo dirbu. Neatsižvelgiant į automobilį ir projektą, scenos nustatymas ir fono vietos parinkimas yra labai svarbūs bendram vaizdui. Fonas panardina automobilį į situaciją ir veiksmą, todėl parinkti tinkamą yra labai svarbu galutiniam produkto įspūdžiui ir jausmui, kurį turėtų sukelti vaizdas.
Daug laiko skiriu vietų išieškojimui. Daug keliauju ir kartais sustoju atsitiktinėse vietose, nufotografuoju nuotrauką, įtraukiu ją į „Google“ žemėlapių sąrašą ir nuvažiuoju. Taip pat daug savo vietų naudoju iš naujo – pasirinkus kitokius kampus, apšvietimą ir rėminimą vietą galima transformuoti taip, kad ji atrodytų tarsi visiškai kita.
Fotografavimas
Mano fotoaparato rinkinys yra gana paprastas. Naudoju „Alpha 7 III“ ir susieju jį su FE 24–70 mm f/4 ZA OSS, FE 16–35 mm f/4 ZA OSS, 55 mm f/1.8 ZA ir „Sony“ FE 85 mm f/1.8. Tai gali atrodyti ne pats akivaizdžiausias profesionalui skirtas rinkinys, bet galiausiai pasirinkau f/4 versijų, o ne f/2.8 G „Master“ versijų kintamo židinio nuotolio objektyvus. Tačiau norėdamas gauti ryškesnius vaizdus ir reikiamą lauko gylį, paprastai fotografuoju su f/8 arba f/11, todėl man nereikia didesnių diafragmų, kurių reikėtų kitiems fotografams, o kai reikia, aš pasinaudoju FE 85 mm f/1.8.
„Alpha 7 III“ turi daug skirtingų funkcijų, kurios leidžia fiksuoti neįtikėtinus automobilių vaizdus. Pirmiausia, jis turi 24,2 megapikselio jutiklio dinaminį diapazoną, kuris suteikia daug erdvės pažaisti su ekspozicija galutinio vaizdo apdorojimo metu.
Kuo daugiau fotografuoju, tuo mažiau taisyklių laikausi. Kai pradėjau fotografuoti automobilius, man ne kartą sakė, kad turėčiau nenaudoti plačiakampių objektyvų jiems fotografuoti, kad taip ar anaip neapkarpyčiau automobilio vaizdo arba kad mano naudojamas apšvietimas yra nepakankamas. Paskui aš supratau, kad, nors tai buvo geri patarimai, jie nėra universalios tiesos, kurių turėčiau aklai laikytis. Yra tam tikros situacijos, kur visi šie scenarijai puikiai tinka, tiesiog reikia išmokti kaip ir kada juos naudoti.
Renkantis tinkamą vaizdo apšvietimą, pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia apsvarstyti, yra automobilio tipas ir būdas, kuriuo noriu jį pateikti. Kartais fotografuoju pasitelkęs tik esamą apšvietimą, tačiau daugeliui savo nuotraukų naudoju stroboskopus ar kitus dirbtinio apšvietimo šaltinius. Taip pat naudoju ir kitų tipų keitiklius – šviesdėžės, paprastus stroboskopus, reflektorius ar jų visų derinius.
Vienas vaizdas, kur man tikrai patinka apšvietimas, yra detali taip vadinamo „Ekstazės dvasios“ gaubto ornamento nuotrauka. Šis vaizdas nufotografuotas prastai apšviestame garaže ir tam skirta tik 15 minučių, nes tą dieną turėjome nufotografuoti daugybę automobilių. Pasinaudojau vienintelio stroboskopo, šviečiančio į didelį 2 x 1 m reflektorių, šviesa. Štai kaip galėjau pasiekti švelnaus apšvietimo efektą šiame labai blizgančiame ir atsispindinčiame paviršiuje.
Kai pradedate fotografuoti automobilių nuotraukas, patarčiau niekada „nenustoti fotografuoti ir eksperimentuoti, geriausias rezultatas dar ateityje“. Imkite savo fotoaparatą, išeikite į lauką ir pradėkite kurti. Jūsų rankose galingas įrankis, todėl jus riboti gali tik vaizduotė.
