Nematomas fotografas

Janui Tichy gatvės fotografija yra aistra, meninės išraiškos šaltinis ir dar kai kas. Tai treniruočių stovykla. Kiekvienas, bandęs fotografuoti gatvėje pajus, kad tai nelengva. Tai gali būti sunku, kelti iššūkių, sekinti ir netgi suteikti adrenalino. Pabandžius fotografuoti gatvėje... pasikeičiama. Pasak Jan, visa tai jam padeda tapti geresniu fotografu tiek gatvėje, tiek visur kitur.

„Geriausia tai, kad gatvės treniruočių stovykla prireikus visada pasiekiama, – sako Janas. – Galima fotografuoti, kur nori ir kada nori. Prie to galima priprasti – tai ima patikti ir tam pradedi skirti visą įmanomą laisvą laiką.“ Taip priartėjame prie vienos svarbiausių gatvės treniruočių stovyklos taisyklių – visada su savimi turėti fotoaparatą. Suprasdamas, kad gatvės fotografijoje viskas priklauso nuo progos, Janas visada su savimi nešiojasi fotoaparatą – „Sony α9“ arba RX1. „Viską, ką fotografuoju gatvėje, lemia atsitiktinumas. Viską. Visada atsiranda, ką fotografuoti, net jei tik lauki autobuso ar tramvajaus. Gauni tik vieną šansą. Pakartoti nebegalėsi. Garantuoju, kad vieną dieną palikęs fotoaparatą namuose, išvysiu patį nuostabiausią vaizdą ir pasigailėsiu fotoaparato nepasiėmęs!“

Taigi, kas padeda jam fotografuoti ir likti nematomam? Janas sako, kad iš dalies požiūris, iš dalies technika. „Iš tikrųjų vienas svarbiausių dalykų, kurie man padeda, yra pakreipiamas ekranas, todėl galiu fotografuoti juosmens lygyje. Tada žmonės manęs nemato ir elgiasi natūraliai. Kai taip komponuojate, žmonės galvoja, kad reguliuojate fotoaparatą arba tikrinate nuotraukas, bet iš tikrųjų galite fotografuoti. Fotografavimo liemens lygyje metodas yra itin svarbus mano stiliui.“ Janas sako, kad fotografuoti judriose vietose piko metu yra naudinga, nes ne tik rasite daugiau objektų, bet ir žmonės bus pernelyg išsiblaškę, kad galėtų sutelkti dėmesį į jūsų buvimą. Jam taip pat patinka dirbti turistų lankomose vietose, „kur kiekvienas rankose laiko fotoaparatą“.

Kitas būdas išvengti dėmesio ir fiksuoti pritraukiančius gatvės vaizdus – rasti gerą kompoziciją arba apšvietimą ir palaukti, kol kas nors pasirodys. Janas taip elgiasi dažnai, jo nuomone, tai efektyvesnis būdas užfiksuoti akimirką nei specialiai ieškoti objektų. „Gatvėje sunkiausia užfiksuoti puikią akimirką; nežinia, kada ir kur tai įvyks. Kartais pasiseka, bet man patinka rasti kompoziciją ir palaukti. Tai galėtų būti gražus kadras arba atspindys... tada aš laukiu, kad žmonės praeitų pro šalį, bendrautų arba kas nors atsitiktų. Žmonės iš tikrųjų pamano, kad pateko į kadrą ir atsiprašo, o tai yra gerai, nes žmonės nesupranta, kad jie ir yra nuotraukos objektai!“ Jis nustato fotoaparatą tam tikru būdu ir viską daro kuo paprasčiau, kad nereikėtų švaistyti laiko ir jėgų nustatymams, kai tuo metu galėtų stebėti ir fotografuoti. „Taip galiu greičiau reaguoti, – taria jis ir tęsia: – Pažįstų fotografų, kurie visą laiką nori kaitalioti matavimo režimus priklausomai nuo to, kas fotografuojama. Bet taip tik tapčiau lėtesnis ir padaryčiau daugiau klaidų. Mano nustatymai neutralūs, standartiniai, todėl galiu fotografuoti net ir laikydamas fotoaparatą viena ranka.“

Kalbant apie fokusavimą, Janas naudoja nuolatinį AF su mažiausiu pasirenkamo AF tašku, judindamas jį taip, kaip jam reikia. Tačiau jis taip pat negali apsieiti be „α9“ akių aptikimo AF, „ypač kai negaliu patikrinti fokusavimo ekrane. Kuo platesnė zona, tuo daugiau klaidų galima padaryti, todėl jei galėčiau, dar labiau ją susiaurinčiau! Fotografuoju atskirais kadrais, o ne 20 kadr./sek. serijomis. Taip galiu sutelkti dėmesį į konkrečią akimirką“. Ar pasitaiko atvejų, kai poreikis užfiksuoti akimirką yra svarbesnis už techninius ryškumo aspektus? „Taip, manau, kad pamatęs puikią akimirką ar emocijas, kartais galiu užmerkti akis ir pasakyti: „Tai nėra tobula, tačiau tikra.“ Pavyzdžiui, kelią kertančių moterų nuotrauka: jos beveik visiškai neryškios, tačiau nuotrauką pasilikau, nes joje buvo daugiau energijos nei ryškumo. Ryškumas svarbu, ir jums reikia žinoti, kaip jį išgauti, tačiau vien jis nepadaro gatvės vaizdų puikiais – jis tiesiog prideda vertės. Kiekvieną vaizdą sudaro sluoksniai: šviesa, fokusas, kompozicija, istorija... Kuo jų daugiau, tuo nuotrauka geresnė."