Nors daugumai mūsų geriausias būdas tyrinėti naują miestą yra turistinis autobusas ir įvairiomis kalbomis pateikiami gido pasakojimai ausinėmis, viskas, ko reikėjo Guillaume‘ui Ruchon, buvo jo kojos, fotoaparatas ir trikojis.
Jis pasakoja, kad paskutinėje kelionėje į Singapūrą iškart atvykęs jis nėrė į miesto gatves su savo fotoaparatu ir trikoju rankose: „Nusprendžiau pasiimti savo įrangą ir trikojį bei išeiti į gatves vakare, kad galėčiau kuo geriau atrasti miestą.“
Buvo viena vieta, kuri labai greitai patraukė Guillaume‘ą – tai prieplaukos rajonas ir jo modernūs pastatų fasadai bei ryškios šviesos. Tai buvo tobula vieta pastatyti trikojo kojas ir pradėti fotografuoti.
„Keliaudamas kitose vietose paprastai apsilankydavau tinklaraščiuose arba „Instagram“, kad rasčiau informacijos apie geriausias vietas fotografuoti, bet šioje kelionėje norėjau tiesiog vaikščioti gatvėmis ir stebėti aplinką“, – aiškina jis.
„Netrukus supratau, kokia fantastiška yra Singapūro architektūra! – tęsia jis, – daugiausia buvau prieplaukos teritorijoje, nes norėjau užfiksuoti miesto horizontus, „Marina Bay Sands“, supermedžių giraitę ir, žinoma, pažaisti su vandens atspindžiais“.
Patarimas, kad norint padaryti geriausias nuotraukas, reikia pasirinkti tinkamą vietą, yra senas, tačiau norint padaryti tikrai puikiai nuotraukas, visada svarbu pagauti šviesą.
„Darant nuotraukas apšvietimas yra svarbiausias. Naudoti trikojį yra būtina, kad fotoaparatas nejudėtų ir galėtumėte fotografuoti pasirinkę ilgą išlaikymą, – aiškina. – Taip pat svarbu nustatyti baltos spalvos balansą, nes skirtingi šviesos šaltiniai skleidžia skirtingos spalvos šviesą.“
Spalvos Guillaume‘ui yra dar vienas būdas išreikšti save: „Pasakojant istoriją viena nuotrauka, galime pakeisti jos emociją keičiant šiltas ar vėsias spalvas, kai koreguojame baltos spalvos balansą“.
Kartu su Guillaume‘u į Singapūrą keliavo jo patikimieji „Sony α7R III“, FE 16–35mm f/2.8 ir 24–105mm f/4 G OSS objektyvai.
Guillaume sako: „FE 16–35 f/2.8 GM objektyvas man yra objektyvas numeris vienas fotografuojant architektūrą ir peizažus. Jis ne per platus, o iškraipymas labai mažas. Priartinus iki 35 mm vis tiek galima fiksuoti esant f/2.8 ir pasiekti puikų ryškumą ir aiškumą.“
Kaip ir daugeliui kitų fotografų, pagrindinė priežastis naudoti „Sony α7R III“ – tai neįtikėtina 42,2 megapikselių skiriamoji geba. „Negaliu be to gyventi, – sako Guillaume. – Detalės yra stulbinančios kokybės redagavimui ir apkarpymui.“ Esant tokiam detalumui, gali kilti pagunda akcentų ir šešėlių nustatymus nureguliuoti kiek galima arčiau -100 ir +100, tačiau pradedantiesiems Guillaume pataria išmokti ryškumo ir kontrasto reguliavimo naudojantis tonavimo kreivėmis redagavimo programinėje įrangoje. „Šis metodas yra kur kas kūrybiškesnis, nei paprasčiausiai sureguliuojant akcentus ir šešėlius, tačiau jį sunkiau išmokti naudoti sėkmingai,“ – sako jis.
Didelė raiška ir dinaminis diapazonas nėra vienintelės „α7R III“ funkcijos, kurios padeda fotografuoti miestovaizdžius vakare. „Vienas dalykas, kuris padėjo man fotografuoti Singapūre vakare, buvo 12,4 karto padidinimas“. Guillaume‘ui tai padeda tiksliai fokusuoti per elektroninį vaizdo ieškiklį esant mažam apšvietimui. „Padidinimo naudojimas kartu su fokusavimo piko funkcija man padeda užtikrinti, kad mano vaizdai maksimaliai ryškūs ir sufokusuoti.“
Kiekvienas miestas suteikia Guillaume‘ui naujų galimybių tyrinėti ir fotografuoti vakare, bet argi tai neatsibosta? „Niekada, – juokiasi jis, – oras ir metų laikai nuolat keičiasi, taip pat ir apšvietimas. Žinoma, mano nuotraukos taip pat keičiasi, nes keičiasi mano stilius. Visada galima atrasti naujų dalykų!“
