„Fotografuodamas mėgstu šiek tiek pasikankinti; pats to ieškau. Jei nuotrauką padarysiu tiesiog sustojęs pakelėje ir išlipęs iš automobilio, ji man nebus tokia ypatinga kaip ta, dėl kurios teko kopti į kalną ar lipti ant slidžių. Bent jau man, nepalankios oro sąlygos ir kentėjimas suteikia vaizdui didesnę vertę.“

Jaakko, kaip fotografo, karjera prasidėjo nuo jo meilės gamtai. Augdamas įspūdingu kraštovaizdžiu pasižyminčioje šiaurės Suomijoje, Jaakko pamėgo tyrinėti aplinkinį pasaulį keliaudamas pėsčiomis, slidinėdamas ir važinėdamasis kalnų dviračiu. Kaip ir daugelis kitų, jis pasiimdavo fotoaparatą, kad užfiksuotų savo nuotykius su draugais.

„Per kiekvieną išvyką fotografuodavau su vis didesniu entuziazmu, – pasakoja Jaakko. – Vėliau įsigijau naują fotoaparatą ir viskas tapo šiek tiek rimčiau. Dabar manau, kad fotografavimas ir filmavimas nenusileidžia aistrai, kurią jaučiu gamtai, ir tai tapo lygiaverte veikla.“

Tai padaryti nelengva. Fotografuoti esant tokiai temperatūrai kaip −35 laipsniai gali būti tikras iššūkis. Gali būti sudėtinga atlikti net paprasčiausius veiksmus, pvz., valdyti fotoaparatą mūvint pirštines, tačiau daugelis fotografų nesupranta, kad netgi gali tekti pagalvoti, kaip kvėpuoti!

„Paprastai mūviu dvejas pirštines, – aiškina Jaakko. – Stengiuosi nenusimauti didesnių pirštinių, nes jas mūvėdamas galiu valdyti pagrindines fotoaparato funkcijas – diafragmos nustatymus, AF tašką ir, žinoma, užrakto mygtuką. Prireikus smulkesnių fotoaparato nustatymų, didžiąsias pirštines nusimaunu, o po jomis mūviu mažesnes, labai plonas ir standžiai prigludusias prie odos – su jomis daug lengviau valdyti fotoaparatą. Fotografuojant labai šaltu oru, svarbu rasti tinkamas pirštines, kurios atitiktų jūsų poreikius; nepamirškite, kad fotoaparatas yra metalinis, iš magnio lydinio – jei lauke –30 laipsnių, tada fotoaparatas gali būti labai šaltas.“

Tokiu šaltu oru svarbu ne tik pasiruošti pačiam, bet ir paruošti fotoaparatą. Kai taip šalta, negalite net kvėptelėti ant fotoaparato, nes iškvėpta drėgmė gali akimirksniu užšalti ant ekrano, EVF ar objektyvo paviršiaus.

„Kai kurie fotografai fotoaparatą įsikiša po drabužiais, bet tuomet turite saugotis drėgmės, kurios gali atsirasti jums prakaituojant. Esant dideliam šalčiui ši drėgmė gali greitai užšalti; tai nepraeina ir sugrįžus į patalpą, todėl turite palikti fotoaparatą ir objektyvus kuprinėje, kad fotoaparatas ir oras kuprinėje pamažu prisitaikytų prie temperatūros pokyčių. Yra daug dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti, bet man dabar tai yra antroji prigimtis.“

Jaakko mums pasakoja, kad vienas iš svarbiausių fotografavimo ekstremaliame šaltyje elementų yra tinkama įranga. „Visada naudoju fotoaparatus „Sony α7R III“ ir „Sony α9“ ir niekada nekilo jokių sunkumų fotografuojant šaltyje, – sako jis. – Fotografavau tada, kai buvo –35 laipsniai, o nauja fotoaparatų baterija NP-FZ100 vis dar veikia ir galiu fotografuoti toliau. Prisimenu pirmąją žiemą, kai pradėjau naudotis šiais fotoaparatais: buvo –25, o pūstelėjus vėjui jautėsi tarsi –30, bet vis tiek galėjau fotografuoti.“

„Manau, kad abu mano fotoaparatai vienas kitą labai gerai papildo, – tęsia jis, – ir abu yra puikūs fotoaparatai. Naudodamas α9 galiu pasiekti geriausią greitį – 20 kadr./sek., taip pat greitą automatinį fokusavimą, todėl jį renkuosi tada, kai reikia užfiksuoti veiksmą. Jei fotografuoju kraštovaizdį ar kraštovaizdžio scenas su kalnų dviratininku ar slidininku, tuomet naudoju α7R III ir jo 42,4 megapikselio jutiklį, kad užfiksuočiau detalesnį vaizdą. Vaizdas lieka pakankamai detalus, net jei redaguodamas noriu jį apkirpti arba iš nuotraukos padaryti labai didelį spaudinį.“

Kalbant apie objektyvus, Jaakko turi jų rinkinį, kurį naudoja fotografuodamas tokiomis ekstremaliomis sąlygomis. „Yra keletas pagrindinių objektyvų, kuriuos naudoju, –sako jis. – Tai 70-200mm f/2.8 „G Master“, 70-200mm f/4, „Sony Zeiss Sonnar“ 55mm f/1.8 ZA ir 16-35mm f/2.8 „G Master“. Man patinka objektyvas „Zeiss Sonnar“ 55mm f/1.8 ZA, nes jis tikrai ryškus ir nuostabus, ypač portretams, o 16–35 mm yra puikus objektyvas pasirinkus bet kokį židinio nuotolį, todėl man labai patinka jį naudoti. Su šiais objektyvais turiu viską, ko man reikia fotografuojant lauke.“

„Kalnuose važinėdamas dviračiu arba bėgiodamas pasiimu f/4 objektyvą, nes jis lengvesnis ir mažesnis. Dėl šios svarbios priežasties pradėjau naudoti „Sony Alpha“ serijos gaminius – supratau, kad dėl jų dydžio ir svorio galiu sutaupyti vietos kuprinėje, be to, slidinėti ir važinėti dviračiu tapo kur kas maloniau! Atėjus žiemai pasidaro daug tamsiau, todėl man reikia didžiausios diafragmos, kokia gali būti. Tada pereinu prie 70–200 mm f/2.8 GM objektyvo, nes juo galiu užfiksuoti šviesesnius kadrus.“

Ekstremalios oro ir apšvietimo sąlygos gali atbaidyti kai kuriuos fotografus, tačiau Jaakko visa tai yra malonumo dalis. „Oras ir apšvietimas manęs nesustabdys, – sako jis. – Aš gyvenu už poliarinio rato, todėl viduržiemį turime tik porą valandų saulės, o kartais nebūna ir tiek. Užtat turime tikrai geras apšvietimo sąlygas. Vadinamoji „mėlynoji valanda“ žiemą čia iš tiesų trunka kelias valandas ir šviesą puikiai papildo dirbtinis apšvietimas, netgi tik lemputė ant galvos, kurią gali naudoti slidininkas ar kalnų dviratininkas.“

Jaakko užbaigia: „Man labai patinka šis kraštas, nes apšvietimo sąlygos būna labai įvairios: vasarą nuolat šviesu, o auksinė valanda trunka visą naktį, tuomet žiemą turime ilgą mėlynąją valandą, kuri trunka keletą valandų. Paprastai žiemos viduryje dangus yra tikrai gražios rausvos spalvos, o kur dar Šiaurės pašvaistė, kurios neįtikėtinų kadrų galima padaryti žiemą.“