Nuošaliame Norvegijos kampelyje gyvenančiam fotografui Florisui Smeetsui gamtos meilė yra įaugusi į kraują. „Abu mano tėvai yra biologai. Mano seneliai buvo biologai. Mano sesuo irgi yra biologė, – sako Florisas. – Mano meilė gamtai yra įtvirtinta manyje.“ Jo pirmoji meilė visada buvo gamta, o fotografija suteikė jam galimybę fiksuoti įvairius gyvūnus, kuriuos jis matė gamtoje.

„Ten, kur aš gyvenu, yra keletas rūšių, kurias man lengva pasiekti, ir jos visos yra sezoninės. Rudenį, kai spalvos yra tiesiog neįtikėtinos, fotografuoju avijaučius ir šiaurės elnius. Žiemą baltas snieguotas kraštovaizdis yra tarsi tuščia drobė avijaučiams fotografuoti, o pavasarį pasirodo tetervinas. Vasaros mėnesiais svarbiausiu gyvūnu tampa laplandinė pelėda, kuri peri miškuose netoli mano namų.“

Tai, kad kiekvieną metų laiką Florisas paskiria tik vienai gyvūnų rūšiai, jam leidžia geriau susipažinti su atskiromis pelėdų poromis. Siekiant užfiksuoti tokius įspūdingus vaizdus, reikia ne tik fotografijos, bet ir lauko įgūdžių; jis kartu su savo „Sony α9“ fotoaparatais turi įsikurti tinkamoje vietoje.

„Keliauju į jų medžioklės vietas, – pasakoja jis, – kurios yra senos kirtavietės su daug nupjautų medžių. Tada bandau rasti porą, kurios netrikdo mano fotografavimas. Pelėdos nuostabiai užsimaskavusios, dėl to jas sunku pastebėti. Vieną akimirką sėdi, dairydamasis pelėdų, ir nieko nematai. Staiga pamatai pasisukančią pelėdos galvą ir supranti, kad visą tą laiką ji čia tupėjo. Taigi reikia daug tyrinėti. – Florisas tęsia. – Gali reikėti rasti 10 ar 20 porų, kol atrasiu tą, su kuria galiu dirbti. Tada likusią sezono dalį fotografuoju tik tą pelėdų porą, kad maksimaliai padidinčiau savo nuotraukų skaičių.“

Kartu su Florisu keliauja „Sony α9“, kurį jis naudoja su FE 400 mm f/2,8 „G Master“ objektyvu. Kad galėtų dirbti lanksčiau, jis pasiima ir antrą „α9“ bei FE 100–400 mm f/4,5–5,6 „G Master“ objektyvą tam atvejui, jei prireiktų kintamo židinio nuotolio objektyvo.

„Prieš pereidamas prie „α9“, beveik 20 metų naudojau DSLR. Kelias savaites panaudojęs „Sony α9“, žinojau, jog niekada nebegrįšiu prie DSLR.“

Florisas turi patirties ekologijos srityje, todėl jam labai svarbu gerbti gyvūnus. „Niekada nenaudoju jauko, – aiškina jis. – Visos nuotraukos atskleidžia natūralią laplandinės pelėdos elgseną.“

Norint prieiti arti pelėdų, kad būtų galima padaryti puikių nuotraukų FE 400 mm f/2,8 „G Master“ objektyvu, reikia pažinti pelėdos gyvenamąją vietą. „Dažnai jos tupi ant tų pačių šakų. Jos keliauja nuo vienos šakos prie kitos ir skraido ore ratais savo medžioklės plote, todėl galima dažnai nuspėti, kur jos keliaus toliau. Aš įsitaisau ir laukiu, kol pas mane atskirs pelėda. Jei eisite link jų, niekada taip nepriartėsite.“

Florisui priartėjus, tampa svarbus „Sony α9“ greitis. Automatinis fokusavimas ir 20 kadr./sek. fiksavimo sparta be užtemimų Florisui leidžia fiksuoti neįtikėtinus skrendančių laplandinių pelėdų vaizdus, nesvarbu, kokios kliūtys būtų tarp jo ir paukščių.

„Naudodamas DSLR, kad veiktų automatinis fokusavimas, visada turi laikyti skrendantį paukštį arti kadro vidurio. „Sony α9“ turi 693 AF taškus, beveik per visą jutiklį, galiu nustatyti AF sritį į išplėstojo taško parinktį ir žinau, kad, jei paukštis staigiai sujudėtų, AF ir toliau jį seks, – sako Florisas. – Tai bei galimybė išlaikyti fokusavimą net ir tada, kai gyvūnas trumpam pasislepia už kliūčių, leidžia man fiksuoti savo nuotraukas bei mėgautis darbu naudojant „Sony Alfa“ įrangą.“