„Akimirka, kai supratau, kad vyksiu į Nepalą, buvo labai aiški. – atsimena Tolisas Fragoudis. – Buvau Indijoje, kur keliavau keletą mėnesių kurdamas filmą. Galiausiai atsidūriau mažame miestelyje Himalajų papėdėje. Vieną naktį namo ėjau per nedidelį pakabinamą tilto virš Gango upės. Buvo pirma valanda nakties, žiūrėjau į nuo kalnų pučiantį vėją ir pajutau Himalajų kvėpavimą. Tai truko vos keletą sekundžių, bet mane labai paveikė – turėjau ten nuvykti ir tai užfiksuoti.“
Tolisas jau buvo patyręs keliautojas, išnaršęs Meksiką ir Centrinę Ameriką. Pasak jo, fotografija tapo organiška jo kelionių dalimi. „Neplanavau užsidirbti iš savo fotografijos ir atmesdavau šią mintį žmonėms paprašius. Tai buvo mano mėgstama veikla, vienas iš būdų pasinerti į kitą pasaulį“, – sako jis.
Tai turėjo didelės įtakos jo fotografijos stiliui, kuris, pasak Toliso, remiasi kūrybiniu srautu. „Viską paleidžiu, – pasakoja Tolisas, – jokių reikalavimų ar lūkesčių, tiesiog pasiimu fotoaparatą ir leidžiuosi pasroviui. Tokiu būdu galiu užfiksuoti vietos, gamtovaizdžio ar ten gyvenančių žmonių esybę.“
Tam, kad galėtum plaukti pasroviui, reikalinga laisvė. Pasak Toliso, „Sony“ fotoaparatai ypač patrauklūs todėl, kad su jais labai lengva judėti. „Tokie fotoaparatai kaip „α7S II“ ir „α7R II“, kuriuos naudojau Nepale, yra galingi, – pasakoja jis, – tačiau lengvi. Svoris visuomet yra svarbus veiksnys, ypač žygiuojant, kai turi atsisakyti bet kokio nepageidaujamo gramo. Dirbdamas su vaizdo projektais, pasiimu trikojį, droną ir „Gimbal“, tad viskas susideda. Reikia nepamiršti ir to, kad svoris yra dar svarbesnis esant 5000 m aukštyje, kur kiekvienam žingsniui reikalingas papildomas deguonis. Fotoaparatas puikiai atlieka savo darbą, nuotraukos yra nuostabios, tad tau reikia jį vytis!“
Dar vienas dalykas, padedantis Tolisui leistis paskui savo kūrybinį srautą, yra tai, kad „Sony“ aparatai nėra tokie bauginantys kaip kai kurie didesni DSLR fotoaparatai. Pavyzdžiui, Nepale fotografuodamas portretus jis pajuto, kad „žmonės jaučiasi daug laisviau, nei naudojant didelius DSLR, tad galima padaryti natūralesnių nuotraukų“. „Žmonės dažnai nelaiko tavęs profesionalu, tad gali išlikti anonimišku ir pradingti akimirkos realybėje“, – pasakoja fotografas.
Pritrenkiantis Toliso portretas, kuriame matomas oranžiniais rūbais apsirengęs sadhus Pašupatinato šventykloje Katmandu, yra puikus to pavyzdys. „Jie atvyksta iš visos Indijos ir Nepalo, kad leistųsi į piligrimines keliones, – sako jis, – kai kurie iš jų gali būti apsimetėliai, prašyti pinigų, ypač jei mano, kad esi profesionalus fotografas. Tačiau su šiuo vyru mes pakalbėjome, užmezgėme ryšį, ir jis mielai sutiko, kad jį nufotografuočiau.“
Kelionės metu fotografuojant portretus Tolisui reikėjo „α7R II“ privalumų, puikių „α7S“ fokusavimo ir išlaikymo funkcijų bei gebėjimo greitai reaguoti ir prisitaikyti prie laisvo jo darbo stiliaus. „Moters portretą padariau mažoje, tamsioje lūšnelėje, – pasakoja jis, – kur buvau pakviestas vakarienės. Kaip ir visos mano kelionių nuotraukos, ji padaryta tik natūralioje šviesoje, įeinančioje pro duris, tad fotografavau naudodamas ISO 3200 ir f/1.4 su savo FE 35 mm f/1.4 ZA, kad išlaikymas būtų tinkamas. Visgi „α7R II“ taip gerai kontroliuoja triukšmą, kad jo beveik nesimato.“
Pritaikomumas Tolisui svarbus ir siekiant kontrastingų nuotraukų: „Visuomet noriu mėgautis akimirka, per daug negalvoti apie fotoaparatą ir tiesiog tikėti tuo, ką darau.“
Pažvelkime, pavyzdžiui, į šį Katmandu esančios Baudhanatho šventyklos vaizdą. „Prie šventyklos buvau apsistojęs tris dienas, – sako Tolisas, – nes norėjau sulaukti tinkamos šviesos. Labai mėgstu fotografuoti priešais šviesą – tai puikus būdas perteikti emociją, tad turiu pasikliauti savo įranga. Žinojau, kad dėl savo dinaminio diapazono „α7R II“ galės susidoroti su už šventyklos esančia saule ir išlaikyti šviesos bei šešėlių struktūrą, kai naudojant kitą fotoaparatą rezultatas būtų per tamsus arba per šviesus.“
Be to, savo kelionių projektais Tolis nori perteikti išsaugojimo idėją. „Yra daug skirtingų būdų sąmoningumui kurti, – pasakoja jis, – tačiau aš keliauju tam, kad sukurčiau ir papasakočiau šių gamtovaizdžių ir žmonių istorijas, dėl kurių mūsų planeta yra tokia nuostabi. Esu įsitikinęs, kad žmonės nenori sunaikinti tokio grožio, kuris sužadina jų protą ir gerą savijautą.“
Kaip, Toliso nuomone, fotografija gali prisidėti prie šio išsaugojimo? „Tikiu, kad kuo labiau skleisiu sąmoningumą apie mūsų planetos grožį, tuo labiau tikėtina, kad žmonės ją išsaugos. Mes esame susiję su šiuo pasauliu ir nuo jo priklauso mūsų gerovė.“
„Turiu vienintelį tikslą – gyventi išnaudodamas visą savo potencialą“
