Giluminis mokymasis

„Gera povandeninė nuotrauka patraukia žiūrinčiojo dėmesį ir perduoda informaciją, – aiškina Alexis Rosenfeldas, pridurdamas, kad sėkminga nuotrauka yra tada, kai „ji sudomina vaikus, ir jie nori jūsų paklausti daugybės dalykų apie ją!“ Prieš kelis dešimtmečius Alexis pats buvo vienas iš tų vaikų, besižavintis povandeniniu pasauliu ir Žako Kusto tyrinėjimais. „Tai buvo raktas, padėjęs atverti duris į nepaprastus dalykus, – prisimena jis. – Tai padėjo man nukeliauti į tokias vietas, kurios laikomos nepasiekiamomis, ir parsivežti nepaprastai įdomių istorijų, kurias galiu pasakoti kitiems.“

Šis naujas pasaulis greitai tapo Alexis nusiraminimo šaltiniu. „Esu labai nekantrus žmogus, o tai visiškai nebūdinga fotografui, – juokiasi jis. – Tačiau kai tik paneriu po vandeniu, turiu laiko, ir viskas nurimsta. Mėgstu įsivaizduoti nuotrauką, jos kadrą, kompoziciją ir laukiu tinkamo derinio. Su gyvūnais yra taip pat, ir kai pavyksta gražiai užfiksuoti jų elgseną, apima didelio pasitenkinimo jausmas.“

Alexis nardyti pradėjo būdamas aštuonerių, o tai yra labai svarbu, norint atsidurti ten, kur jis yra dabar. „Norint tapti profesionaliu povandeniniu fotografu, reikėjo išmokti profesionaliai nardyti, – sako jis. – Nardymas yra techninė veikla, todėl būtina ją įvaldyti. Tik tada gali visiškai atsiduoti fotografijai.“

Fotožurnalisto vaidmuo reikalauja dar daugiau pastangų, nes Alexis neieško tik estetiškai patrauklių kadrų. „Kai pasakoju istoriją, negaliu pasitenkinti tik viena nuotrauka, – aiškina jis. – Mano projektai kartais trunka kelis mėnesius ar metus, o pirmoji nuotrauka turi derėti su paskutiniąja. Kartu jos pasakoja istoriją, kurią skaitytojas turi galėti suprasti neskaitydamas teksto.“

Savo naujausiame projekte „Koraliniai rifai – vandenyno širdis“ Alexis pasakoja istoriją apie ekosistemą, kuriai yra iškilusi grėsmė. „Ji iliustruoja šios ypatingos aplinkos grožį, biologinę įvairovę ir grėsmes. Imtis šio projekto paskatino faktas, kad viena iš trijų jūrų organizmų rūšių yra kilusi iš koralinių rifų.“

Ką Alexis mano apie fotografavimą po vandeniu? Povandeninė aplinka kelia reikšmingų fotografinių iššūkių vien dėl to, kad vandenyje gerokai sunkiau fotografuoti nei ore. „Yra keturi pagrindiniai trūkumai, – aiškina Alexis. – Vanduo absorbuoja šviesą, jame pradingsta spalvos, vandenyje plūduriuoja dalelės, kurios aptemdo vaizdą, ir vanduo veikia kaip papildomas optinis lęšis.“ Skamba sudėtingai, tačiau tam, kad įveiktų šiuos iššūkius, Alexis pasitelkia kelias technikas. „Mano apšvietimas padeda išvengti vandenyje esančių dalelių, o geros povandeninės blykstės atkuria spalvas, – pasakoja jis. – Be to, fotografuoju labai plačiu kampu, kad sumažinčiau vandens kiekį tarp fotoaparato ir objekto.“

Alexis „Sony α7R II“ fotoaparatas pasitarnauja ir bangose. „Daugumos nuotraukų iš projekto „Koraliniai rifai“ nebūčiau padaręs su senesne ar kitokia įranga, – aiškina jis. – Ypatingai pasitarnavo jutiklio kokybė, jo dinaminis diapazonas ir veikimas su aukštomis ISO reikšmėmis.“ Anot fotografo, jutikliai „yra pritaikyti fotografuoti po vandeniu, todėl galima labai tiksliai atvaizduoti povandeninį pasaulį. Kai tik paneriame į gelmes, saulės šviesa prislopsta, todėl dažnai turiu dirbti su 1600 arba aukštesniu ISO. Fotografavimui po vandeniu taip pat naudoju „α7R III“. Abiejų fotoaparatų automatinio fokusavimo funkcija puikiai veikia po vandeniu, todėl galiu fokusuoti žuvis ir jūrų žinduolius net tada, kai jie atlieka greitus ir nenuspėjamus judesius.“

„Sony“ aparatūrą naudoju jau ketverius metus, – tęsia jis, – ir turiu tokius objektyvus: FE 16–35 mm f/2.8 G Master, FE 12–24 mm f/4 G, FE 90 mm f/2.8 Macro G OSS ir FE 100–400 mm f/4.5-5.6 OSS G Master. Jiems apsaugoti renkuosi šveicarų gamybos korpusus, iš optinio stiklo pagamintus konverterius ir korpusus, kurie nepraleidžia vandens iki 200 m. Kadangi korpusai daromi pagal užsakymą, turiu visus valdiklius, kuriais galiu valdyti fotoaparato funkcijas. Be viso to ir „Alpha“ veikimo bei naudojimo ypatybių tikrai negalėčiau taip lengvai dirbti giliai po vandeniu.“

Nors Alexis meistriškumas ir fotoaparato įranga leidžia užfiksuoti gražius kadrus be didelių pastangų, panašu, kad jis nenori per lengvo gyvenimo. Ar taip bus prarasta galimybė patirti iššūkių? „Taip, – pritaria jis. – Tą dieną, kai dirbant po vandeniu man bus viskas aišku, aš baigsiu fotografuoti. Man nebereikės nieko mokytis. Žvelgiant iš techninio ir aplinkos supratimo požiūrio taško, kiekvienas panėrimas yra nauja mokymosi patirtis. Apšvietimas, gyvūnų elgsena, kintančios vandens spalvos – visa tai sukuria ypatingą situaciją, ir tu greitai supranti, kad niekada nebus vienodo panėrimo.“