– Tu nekalbi, nebenori triukšmauti, tiesiog tampi ramesnis. Tai savotiška pagarba tylai ir gamtos grožio žavesiui, – sako Tolis Fragoudis, grįžęs iš slaptų Šveicarijos Rosego ledyno sukurtų ledo urvų, kuriuos jis tyrinėja pastaruosius kelerius metus.
Kad pasiektų ledo urvus, Toliui reikėjo tris valandas klampoti per gilų sniegą ir eiti per užšalusį ežerą. Galiausiai pasiekus ledyno slėnio galą, temperatūra nukrito iki -25 ºC. – Prireikė daug pastangų, kad iki ten nusigaučiau, – juokiasi jis. – Eidami į priekį naudojome sniegbačius, o visą įrangą vežėmės rogėse, nes vykdamas į tokias keliones šalia savęs turiu tik vieną fotoaparatą ir vieną objektyvą! Planuodamas fotografuoti tik statinius vaizdus ir filmuoti, Tolis su savimi pasiėmė tris fotoaparatus: „Alpha 7S II“, „Alpha 7R III“ ir „Alpha 7R II“, kartu su 12–24mm f/4 G, 16–35mm f/2.8 GM, 24–70mm f/2.8 GM ir 70-200mm f/2.8 GM OSS objektyvus, stabilizatorių, droną, saugos įrangą, virves ir maisto atsargas.
Dėka mažesnio dydžio ir svorio, „Sony Alpha“ fotoaparatai suteikia fotografams, kaip Tolis, galimybę keliauti su lengvesniu bagažu arba pasiimti daugiau įrangos ir neviršyti svorio. – Jei lyginsite šiuos fotoaparatus su DSLR, jie tikrai yra lengvi, – sako Tolis, – o galiausiai man, kaip vienam iš tų, kurie mėgsta su savimi pasiimti daug įrangos, reiškia, kad jos galiu pasiimti dar daugiau! Fotografuoju ir filmuoju, todėl „Alpha S“ ir „R“ fotoaparatų naudojimas abiem šioms veikloms man yra visiškai prasmingas. – tęsia jis. – Yra ir kitų privalumų, dėl kurių šiuos fotoaparatus imu su savimi. Pavyzdžiui, turiu kuo geriau išnaudoti „Alpha 7R III“ didelę skiriamąją gebą ir dinaminį diapazoną naudodamas ilgas ekspozicijas urvuose, o fotografuoti laikydamas fotoaparatą rankose tamsiausiose vietose, pasinaudoti nuostabiomis „Alpha 7S II“ aukštos ISO vertės sukuriamų triukšmų slopinimo galimybėmis.
Tolis toliau pasakojo, kad sudėtingos sąlygos nebuvo kliūtis fotoaparatams. Silpnoji grandis buvo žmogus, kuris pradėdavo šalti pirmas. – Šveicarijoje turime posakį, – juokiasi jis, – nėra tokio dalyko kaip šalta – yra tik blogi drabužiai. Minus 20 ºC ten yra normali temperatūra, bet jei esate pasirengę, tai nebaisu. Esant tokiai temperatūrai, akumuliatoriai išsikrauna greičiau, bet jūs visada galite su savimi pasiimti jų daugiau. Fotoaparatai veikia puikiai. Tikroji problema yra jūsų pirštai! Kai jums pavyksta pasiekti šias nuostabias vietas, jų žemiško grožio ir ryškių ledo spalvų fiksavimas susiveda į fotografavimo pagrindų išmanimą, t. y. tinkamą kompoziciją ir eksponavimą, – sako Tolis.
– Žinoma, tai keista aplinka, - aiškina jis, – bet kaip ir bet kuriame kraštovaizdyje, jūs stengiatės kaip galima geriau išnaudoti scenos šviesą ir linijas. Atminkite, kad turite reikalų su vandeniu, tarsi tai būtų kalnų ežerai, todėl ledas reaguoja į šviesą skirtingai. Tai priklauso nuo pasirinkto fotografavimo kampo ar paros meto. Jei sėdėtumėte ir stebėtumėte ledą visą dieną, jums prieš akis spalvos keistųsi nuo mėlynos iki žalios.
Norėdamas kaip galima geriau išnaudoti šią spalvą tamsesniuose urvuose, Tolis naudoja ilgesnę ekspoziciją, pasikliaudamas silpna šviesa, prasiskverbiančia pro ledą arba atsispindinčią nuo urvo angos. – Fotografuoju tik rankiniu būdu, – aiškina jis. – Taip pat dažnai naudoju neutralaus tankio filtrus, kad padidinčiau ekspozicijos laiką. Fotografuoju tik „Raw“ formatu. Kaip matote, ši fotografija yra sodresnė ir gilesnė, o šias nuostabias spalvas ir tonus galima išgauti atliekant papildomą fotografijos apdorojimą. Kai fotografuoju, mano mintys jau yra ten ir galvoja, kaip galima kuo geriau išnaudoti šias ryškias scenas.
– Šių vietų grožis, – užbaigia Tolis, – tikrai užkrečiantis. Dėl ledyno judėjimo, tirpimo ir užšalimo, kiekvieną kartą grįžus atgal, ledo struktūra bus visiškai kita. Tai tiesiog nuostabu.
– Bet kaip ir pats ledynas, galimybės pamatyti šiuos urvas visą laiką mažėja, – jis liūdnai trūkteli pečiais, – Neseniai bandžiau grįžti atgal, tačiau dėl sniego lavinų tai tapo pernelyg pavojinga. Žinoma, lavinos yra natūralus reiškinys Alpėse, tačiau dėl visuotinio atšilimo jos tampa vis dažnesnės. Po kelerių metų ledynas, tiltai ir po jais esantys urvai gali visai pradingti, o mes būsime vieni iš paskutinių, kurie juos matė. Bet aš visada būsiu dėkingas, kad tai padariau.