Įsivaizduokite visišką kūrybos laisvę. Būseną, kai idėjas galima plėtoti nejaučiant laiko spaudimo ar kitų vertinimo. Būtent taip Laura Zalenga jaučiasi kurdama autoportretus. Kai pažvelgiate į jos darbus, perprantate požiūrį ir pamatote kūrybą be jokių suvaržymų, suprantate, koks nuostabus šis jausmas. Tik ji, fotoaparatas ir neribotos galimybės.

„Kaip ir daugelis, pradėjusi fotografuoti fiksavau tik tai, kas mane supo, – pasakoja ji, – tačiau netrukus susidomėjau žmonėmis. Vis dėlto mokantis nesinori trukdyti kitiems ar švaistyti jų laiko. Taigi atradau autoportretų pasaulį. Nors šiandien dirbu profesionalia portretų fotografe ir pasakoju kitų istorijas, autoportretai išlieka labai svarbia mano kūrybos dalimi. Man tai – visiškos kūrybinės laisvės ir eksperimentų erdvė. Ji tiek pat skatina tobulėti, kiek ir suteikia energijos. Bėgant metams tai tapo būdu nagrinėti tapatybės, ryšio su kitais ir apskritai žmogaus prigimties klausimus. Kadangi esu ir fotografė, ir modelis, galiu šias temas gvildenti be jokių kompromisų ar išorinių lūkesčių.“

Kruopščiai apgalvoti ir prasmingi Lauros kadrai atvirai spinduliuoja šia laisve – nuo pasirinktų vietovių bei drabužių iki to, kaip ji įkomponuoja savo kūną kadre. „Mano nuotraukos dažnai minimalistinės ir vizualiai paprastos, tačiau jose gvildenami kur kas platesni klausimai. Mane domina tokios temos kaip ryšys, tapatybė ir santykis su mus supančiu pasauliu. Mėgstu kurti susimąstyti skatinančias vizualines metaforas. Todėl daugumoje kadrų stengiuosi būti neatpažįstama – juk nuotraukos pasakoja ne apie „Laurą“, o perteikia koncepcijas, kurias, tikiuosi, galima interpretuoti kur kas plačiau, atsiribojant nuo konkretaus asmens.“

Dažniausiai gamtoje – pievose, tarp medžių ar ant uolingų skardžių – fotografuojanti kūrėja siekia atskleisti žmogaus ir gamtos sąveiką. Ji neretai atkartoja gamtoje randamas formas arba įsikomponuoja į natūralias jos erdves. „Kurdama dažnai nagrinėju žmogaus ir gamtos santykį. Mane domina idėja, kad nesame atskirti nuo gamtos pasaulio – esame jo dalis. Šiais laikais, kai daugelis jaučiasi vis labiau susvetimėję, stengiuosi sąžiningai atspindėti šią būseną arba kurti kadrus, perteikiančius nepertraukiamą tarpusavio ryšį. Gamta man niekada nėra tik fonas, ji visada – lygiavertė partnerė kuriant kompoziciją.“

Jos įranga labai paprasta: fotoaparatas „Sony Alpha 7C II“ ir trikojis, nors kartais, netikėtai užklupus įkvėpimui, ji improvizuoja ir padeda fotoaparatą ant kelmo ar kuprinės. „Vis dėlto beveik visada fotoaparatą per „Sony“ programėlę „Creators’ App“ susieju su telefonu, – aiškina ji. – Bet kam, kuriančiam autoportretus, ši programėlė bus neįkainojama priemonė. Lyg fotoaparato ekraną būčiau pasiėmusi su savimi į kadrą. Matau savo padėtį kompozicijoje, nustatau automatinį laikmatį, paslepiu telefoną ir akimirkai sąmoningai pamirštu apie fotoaparatą.“

„Tačiau programėlės galimybės kur kas platesnės, – sako ji. – Galite valdyti visas pagrindines nuostatas, pavyzdžiui, reguliuoti ekspoziciją, taip pat keisti AF režimą ir tiksliai matyti, kur sufokusuotas vaizdas – lygiai taip, kaip įprastame ekrane. Naudodama tokias funkcijas kaip „Sony“ akių aptikimo AF, galiu judėti kadre ir būti tikra, kad vaizdas sufokusuotas ten, kur reikia, net ir fotografuojant labai atvira diafragma. Daugiau jokio išankstinio fokusavimo su f/8 diafragma.“

„Mano darbo procesas dažnai primena dėlionės detalės įsikomponavimą į aplinką, – aiškina Laura, – tad pradėjusi kurti autoportretus, pasikeitus apšvietimui ar norėdama peržiūrėti nuotraukas, kaskart turėdavau grįžti prie fotoaparato. Dabar to daryti nebereikia, todėl galiu eksperimentuoti drąsiau ir jaustis laisviau. Programėlė sutaupo begalę laiko, kurį galiu skirti tam, ko už mane nepadarys fotoaparatas – koncepcijai, emocijoms ir istorijai.“

„Taip pat yra nauji „Custom Looks“ vaizdo profiliai, – tęsia ji. – Maniau, kad jų pasirinkimas labai ribotas, bet pritaikius juos savo poreikiams, atsiveria daugybė galimybių. Naudojau kino juostos efektą, kurį pritaikiau savo stiliui: sumažinau kontrastą ir šviesių sričių intensyvumą, pašviesinau juodus tonus bei padidinau sodrumą. Palyginusi JPG failą su tuo, kaip pati apdoroju RAW failus, pastebėjau, kad skirtumas minimalus. Tikrai įspūdinga matyti rezultatą tiesiai iš fotoaparato, beveik nesiskiriantį nuo to, kurį gaunu redaguodama pati. Taigi dabar galiu iš karto dalytis nuostabiais kadrais su klientais ar socialiniuose tinkluose. Be to, fotografuodama galiu matyti pasaulį per vaizdo ieškiklį ir ekraną, jau pritaikiusi asmeninį „Custom Look“ profilį – tai procesui suteikia dar daugiau žavesio.“

Pasak Lauros, jos „Alpha 7C II“ tobulai tinka tokiems projektams. „Aš jį dievinu. Jis kompaktiškas, lengvas, tačiau veikia be jokių kompromisų. 33 MP raiška, puikus ISO jautrumas, platus dinaminis diapazonas ir įspūdingas greitis. Dažnai išsiruošiu į žygius ieškoti naujų vietų, tačiau visada mėgstu turėti fotoaparatą po ranka, jei netikėtai atrasčiau vaizdą, prie kurio vėliau tiesiog nepavyktų sugrįžti. Galimybė keliauti be sunkios, stambios įrangos suteikia man ieškojimų laisvę – daug lengviau įsiropšti į medžius ar laipioti uolomis.“

„Net ir po daugelio profesionalaus darbo metų, tarptautinių publikacijų, mokymų ir parodų vis dar tikiu, kad smalsumas ir eksperimentai yra svarbiausi kūrybinio proceso elementai. Dažnai pradedantys fotografai trykšta neįtikėtinomis idėjomis, – pokalbį užbaigia ji, – bet įgiję techninių žinių praranda norą tyrinėti. Daugeliui mano mokinių darbas tapo rutina, kurioje vis mažiau kūrybiškumo ir aistros. Per paskaitas ir kūrybines dirbtuves stengiuosi išmokyti, kaip išsaugoti tą pradžioje turėtą magijos, laisvės, vaizduotės ir smalsumo pojūtį. Autoportretai išlieka mano mėgstamiausiu būdu išsaugoti šią būseną. Tai erdvė, kurioje galima toliau mokytis ir pamiršti, klysti ir augti, bandyti ir nepaliauti stebėtis.“

Daugiau Lauros darbų rasite jos interneto svetainėje ir „Instagram“ paskyroje.’