Esu Zilveris Schmitzas, jaunas filmų kūrėjas ir fotografas iš Nyderlandų. Dažniausiai naudoju fotoaparatą „Sony FX3“, tačiau mane sudomino mažesnis FX30 ir norėjau išbandyti, kaip jis veikia. Turėjau idėją nufilmuoti daug veiksmo turintį klipą ir pamaniau, kad būtų šaunu nufilmuoti automobilį ir atletą, tarsi tarp jų vyktų kova.

Anksčiau užsiimdavau profesionalia šuolių ant batuto gimnastika, todėl vis dar pažinojau daug žmonių iš šios srities. Paprašiau Siebio, kuriam neįtikėtinai gerai sekasi laisvasis parkūrinis bėgimas, kad padėtų sukurti šį vaizdo įrašą. Neimegeno popieriaus fabrikas yra viena iš mano mėgstamiausių vietų dėl gražaus natūralaus apšvietimo.

Esu labai pripratęs prie FX3, todėl FX30 išdėstymas iškart pasirodė patogus. Trumpai peržiūrėjau nuostatas – 4K 120P, „S-Log3“, neįtikėtinai geras vaizdo stabilizavimas, ir jos man padarė didelį įspūdį.

Manau, kad didžiausias iššūkis buvo kartu praleistas laikas. Paprastai man patinka neskubant apžiūrėti vietą, padaryti kelis bandomuosius klipus ir tik tada pradėti filmuoti. Bet tądien neturėjome tam daug laiko, todėl turėjau nemažai improvizuoti. FX30 dydis buvo labai pravartus, nes galėjau lengvai filmuoti ir laikydamas fotoaparatą rankose, ir naudodamas stabilizatorių.

Automatinis fokusavimas (AF) veikė itin gerai, ypač filmuojant su stabilizatoriumi. Dažniausiai dirbu su nedidele komanda arba vienas, todėl neturiu už fokusavimą atsakingo ar kito asistento. Nuostabu, kad galima pasikliauti AF ir sutelkti visą dėmesį į tinkamą komponavimą.

Lengva ir kompaktiška konstrukcija man idealiai tiko. Daug keliauju, o fotoaparatas lengvai telpa į kuprinę ir per daug nesveria. Kaip minėjau pirmiau, labai lengva pereiti nuo filmavimo laikant fotoaparatą rankose prie filmavimo naudojant stabilizatorių. Jis, kaip ir visi kiti „Sony“ fotoaparatai, atrodo aukštos klasės. Mano manymu, berėmė konfigūracija yra labai patogi, ypač turinio kūrėjams. Priedus galima tvirtinti tiesiogiai ant korpuso, o tai kartais labai praverčia.

Daugiausia filmuoju su E 16–55 mm f/2,8 G objektyvu, kuris yra superryškus, labai universalus ir gerai dera su fotoaparatu.

Ar turite patarimų jauniems filmų kūrėjams?

Mano didžiausias patarimas yra tiesiog eiti ir bandyti kažką kurti. Nelankiau jokios kinematografijos mokyklos ir visko išmokau bandydamas. Kurkite tokius vaizdo įrašus, kuriuos kurdami energijos pasisemtumėte iš entuziazmo, ir tokio tipo projektai patys jus suras. Galimybė užfiksuoti akimirkas ir iš naujo jas patirti visą gyvenimą žavėjo mane nuo pat vaikystės. Man taip pat patinka pasakoti istorijas, kurios jaudina žmones. Geriausias komplimentas, kokį galiu sugalvoti, yra kai žmonės sako, kad žiūrėdami mano kūrinius patyrė emociją.

Ar manai, kad tavo darbe redagavimas yra toks pat svarbus kaip ir pats filmavimas?

Taip, manau, kad redagavimas yra ne mažiau svarbus nei filmavimas, nes būtent tada įrašai atgyja. Redaguodamas gali, tikrąja to žodžio prasme, patobulinti arba sugadinti įrašus. Garsų komponavimas ir manipuliavimas spalvomis man taip pat svarbūs. Darydamas savo projektus mėgstu viskuo, nuo pradžios iki pabaigos, pasirūpinti pats, kad kontroliuočiau galutinį kūrinį.