Net sunkumai nesukliudė

„Žinoma, avijautis nėra pats populiariausias ar mielas gyvūnas, į kurį norisi žiūrėti“, – juokiasi Florisas Smeetsas, – „bet kai tik juos pamatai iš arti, tu suvoki, kad tai tikrai yra labai ypatingas gyvūnas“.

Kaip jam pavyko nufotografuoti avijaučius tokiomis sudėtingomis sąlygomis? „Mane įkvėpė fotografo Vincento Muniero žiemą fotografuotų avijaučių nuotraukos. Jos buvo nuostabios“, – pasakoja Florisas. „Šioje fotografijoje sniego kuriamas paprastumas, kurį užfiksavau savo patikimu fotoaparatu „Alpha 9“, – jis tęsia, – „gali suteikti laukinei gyvūnijai tam tikrą ramumą, pašalinti blaškančius dalykus fone, nes viskas yra balta“. „Bet galų gale“, – aiškina Florisas, – „tai ne tie taikūs vaizdai, kurie mane iš tikrųjų motyvavo. Aš ten praleido daug laiko nuo aušros iki sutemų, kol vieną dieną mane nepasiruošusį užklupo didelė sniego audra. Ir tai buvo ta audra, kurios metu gavau progą naujai pažvelgti į avijaučius ir užfiksuoti šią ypatingą ir kvapą gniaužiančią fotografiją.“

Būtent šioje pūgoje Florisas galėjo geriau suprasti šią gyvūnų rūšį. „Ši rūsti ir dinamiška situacija perteikė jų priešistorinę prigimtį, jėgą ir ištvermę“, – pasakoja Florisas, – „todėl aš stengiausi užfiksuoti šį jausmą ir kraštovaizdį su avijaučiais. Bet, žinoma, tokiomis sąlygomis tai nebuvo lengva.“

Laimei, Floriso „Sony Alpha“ rinkinys puikiai tiko šiai užduočiai žemesnėje, nei nulis temperatūroje ir susidorojo su eksponavimo ir fokusavimo iššūkiais pūgoje. Šiam projektui jis naudojo „Alpha 9“ ir „Alpha 7R III“ su „FE 400 mm f/2.8 GM OSS“ ir „FE 100–400 mm f/4.5-5.6 GM OSS“ objektyvais. Kodėl? „Todėl, kad sniego audroje tikrai nenorite keisti objektyvų!“ – jis juokiasi.

Leidžiant dienas su avijaučiais, – „fotoįranga, nesvarbu, kaip gerai ją izoliuosite, vis tiek atšals“, – aiškina jis, – „bet aš taip džiaugiuosi, kad „Alpha 9“ ir „Alpha 7R III“ susidorojo su šiais iššūkiais. Juos naudojau prie –38 ºC – ir jie puikiai veikė!“ „Tokios ekstremalios sąlygos“, – tęsė jis, – „kai ore yra daug sniego arba ore sklando migla ir suprastėja matomumas, gali tapti košmaru automatinio fokusavimo sistemai. Tačiau „Alpha 9“ ir „Alpha 7R III“ vis tiek sekė gyvūnus. Tai mane stebina ir aš nuoširdžiai nesuprantu, kaip fotoaparatas sugebėjo išskirti gyvūną iš sniego audros!“

„Norėdami viską dar labiau apsunkinti“, – tęsia Florisas, – „fotografuojate ganėtinai tamsų gyvūną labai šviesiame fone, todėl kiekvieną kartą reikia tiksliai nustatyti ekspoziciją, kad nepereksponuoti sniego ar per mažai eksponuoti avijautį. Aš visada fotografuoju rankiniu režimu ir naudojuosi „Alpha 9“ ir „Alpha 7R III EVF“ parodymais kaip rekomendacijomis. Tai ypač svarbu sniego audrose, kai staiga ore atsiranda labai daug sniego, kuris atspindi šviesą ir apsunkina matavimo prietaisų veikimą. Naudodamas rankinį režimą ir vadovaudamasis histograma matau, kad šviesa nepasikeitė, tai tik sniego kiekis kadre, kuris keičiasi, todėl galiu užfiksuoti tobulos ekspozicijos fotografiją.“ Floriso mėgstamiausios projekto fotografijos aiškiai parodo, kaip jo profesionalumas ir „Alpha“ įrangos specialiosios funkcijos padėjo užfiksuoti pribloškiančius aplinkos vaizdus.

„Avijaučio siluetas kalnų plynaukštės fone, debesys ir sniegas ore puikiai perteikia stichijos intensyvumą. Bet galbūt jūs pamatysite tai, ką norėjau perteikti šioje nespalvotoje nuotraukoje – avijautį, besipriešinantį audrai. Ši fotografija man tikrai pasakoja istoriją; jausmas, kad esi izoliuotas sniego audroje ir šis tvirtai besipriešinantis audri nuostabus gyvūnas.“