Kate Hopewell-Smith kelias į fotografiją buvo kitoks nei daugelio. Po vaizduojamojo meno ir meno istorijos studijų universitete sekė karjera žiniasklaidos sferoje, tačiau viskas pasikeitė jai tapus mama. Kate pradėjo ieškoti naujos aistros ir norėjo išvengti grįžimo į biurų bei važinėjimo pasaulį.

„Turėjome seną juostinį fotoaparatą, kuris ir sužadino mano susidomėjimą, tačiau skaitmeninė era jau buvo prasidėjusi, todėl Kalėdoms paprašiau DSLR fotoaparato – nuo tada fotografija tapo mano hobiu. Po to atvirajame universitete pasirinkau kursą pavadinimu „Fotografijos menas“. Ten nebuvo smulkiai aiškinama, kaip naudoti fotoaparatą, daugiau sužinojau apie kompoziciją bei spalvas ir supratau, kad fotografija primena dailę, kurią studijavau universitete, skiriasi tik priemonės. Skamba siaubingai, tačiau mane visada domino tai, kad fotografija yra greitesnė, viskas vyksta čia ir dabar. Rezultatas matomas iš karto, todėl darbas kelia pasitenkinimą.“

Metai, kuriuos ji praleido universitete mokydamasi dailės ir meno istorijos, nenuėjo veltui: įgyta patirtis Kate pravertė pradėjus fotografės karjerą ir praverčia iki šiol. „Daug ką skolinuosi iš dailės srities, – sako ji, – o vizualinės kompozicijos terminai panašūs į tuos, kurių mokiausi studijuodama meno istoriją. Kai kurie geba instinktyviai kurti vaizdą ir daro tai geriau nei kiti, tačiau aš manau, kad kiekvieną žmogų galima išmokyti kompozicijos, kad jis galėtų dirbti geriau. Neabejoju, kad išmokęs kompozicijos pagrindų, kiekvienas galėtų tapti dar geresniu fotografu.“

Kate paaiškina, kad jai svarbiausias jos vaizdų elementas yra šviesa: „Jei supranti šviesą, supranti ekspoziciją, o tada gali pradėti vaizdą valdyti ir jis tampa įdomus. Žinau, kaip man patinka fotografuoti šviesą, ir, nors tai dirbant kokioje nors vietoje gali būti sunku, tai yra gražiausia fotografijos kelionės dalis – atradimas.“

Kate šviesą naudoja visuose žmonių vaizduose. Ar tai būtų asmens portretas, šeimos nuotrauka, buduarinis vaizdas ar vestuvės – visur demonstruojamas jos unikalus stilius ir galite matyti, kaip prasiskverbia jos naudojama šviesa ir vaizduojamojo meno patirtis. Kiekvienas vaizdas pats yra visiškas meno kūrinys, sukurtas kaboti ant sienos, kad į jį žiūrėtų. 

Fotografuodama vestuvių vaizdus Kate dirba su savo vyru ir paaiškina, kad jų vaidmuo yra papasakoti istoriją, tačiau jų filosofija labai skiriasi nuo dokumentikos fotografų. Kate teigia: „Manome, kad nuotraukas ne tik fotografuojame, bet ir kuriame. Subjektams nurodau, kur būti, bandydama rasti tokią vietą, kurioje juos apšviestų gražiausia mano rasta šviesa – šias akimirkas mes sukuriame, o ne tik fotografuojame tai, kas vyksta.“

Kate pasikliauna dviem „Sony α9“ fotoaparatais, kuriuose, jos manymu, puikiai dera dydis ir sparta, kalbant apie automatinį fokusavimą bei fotografavimo greitį. „Be to, man reikalingas fotoaparatas su dviem kortelių lizdais. Tai būtina fotografuojant vestuves.“

Kate turi dažniausiai naudojamų objektyvų komplektą. „Fotografuodama žmones visada naudoju „Sony G Master“ objektyvus. Turiu FE 70–200 mm f/2.8 GM, FE 24–70 mm f/2.8 GM ir 85 mm f/1.4 GM. Taip pat naudoju makroobjektyvą FE 50 mm f/2.8, tačiau tik fotografuodama iš arti.“

Perėjimas nuo DSLR prie neveidrodinių fotoaparatų turėjo didžiulę įtaką Kate fotografavimui. „DSLR fotoaparatai pasižymi tokiomis savybėmis, be kurių dabar negalėčiau išsiversti, – sako Kate. – Galimybė matyti galutinį vaizdą vaizdo ieškiklyje prieš jį užfiksuojant yra neįtikėtina, o akių aptikimo AF užtikrina, kad akys būtų sufokusuotos, nesvarbu, kur būčiau nukreipusi fotoaparatą.“

„Pereiti nuo DSLR prie veidrodinio fotoaparato man buvo labai lengva – tarytum sėsti prie naujo automobilio vairo. Iš pradžių atrodo neįprasta, tačiau keletą kartų pasivažinėjus tampa natūralu. Nuoširdžiai manau, kad būtų keista grįžti atgal ir negalėti matyti ekspozicijos, nes dabar tai savaime suprantama. Būtų tikrai blogai.“