Paklauskite Davido Bastianonio, kokia yra jo studijos įkvepiančios, į istoriją orientuotos vestuvių fotografijos esmė, ir jis pateiks gana paprastą atsakymą: „Santykiai“. Jis kuria pasitikėjimo ir kūrybiškumo ryšius ne tik su savo klientais, bet ir su savo komanda bei įranga. Jis sako, kad būtent tai padeda sukurti nepriekaištingai elegantiškus vaizdus. „Vestuvių fotografijoje, – šypsosi jis, – niekada nešoki vienas.“

„Mūsų tikslas – sujungti svarbiausias vestuvių akimirkas ir estetinį grožį, – paaiškina Davidas. – Pateikiame detalių eleganciją, puikiai suderintą su tos dienos emocijomis. Kiekvienas asmuo turi žinoti, kad atrodo žaviai, ir jaustis patogiai priešais fotoaparatą, tad dėl jų dedame visas pastangas. Lūkesčiai dideli, bet mes savo poroms dovanojame geriausius įmanomus prisiminimus. Atskleidžiame jų meilės tiesą.“

Kai yra meilė bei pagarba, santykiai būna ilgalaikiai, ir tai ypač akivaizdu viename naujausių projektų, kai Davidas ir jo studijos partnerė Alessia Franco buvo pakviesti dar kartą užfiksuoti kliento laimę. „2022 m. fotografavome vestuves Paryžiaus teatre „Opéra Garnier, – prisimena Davidas, – o po poros metų – jų jubiliejų Luvre, Versalyje ir kitose Prancūzijos sostinės vietose. Vestuvės buvo gryna drama ir emocijos, o jubiliejus buvo toks laisvas, nerūpestingas ir džiaugsmingas."

„Fotografams darbas vestuvėse ir renginiuose tose nuostabiose vietose yra dar viena santykių dalis, – sako jis. – Reikia nepamiršti, kad būtent klientas pasirinko švęsti šiose vietose, todėl su jomis reikia elgtis beveik kaip su vienu iš svečių. Jos yra tos dienos istorijos ir tekstūros dalis, todėl turi būti matomos.“

„Tačiau tokios vietos kaip „Opéra Garnier“ taip pat yra tikra dovana fotografams, – tęsia jis. – Dirbti su tokiu statiniu kaip šis – architekto dovanota erdve ir šviesa, tobula scena emocionalioms džiaugsmo akimirkoms, tokioms kaip šokiai ir šventimai – yra svajonė.“

Dar vienas ryšys, kuriuo Davidas remiasi savo vestuvių darbuose, yra ryšys tarp spalvotų ir nespalvotų vaizdų. „99 % atvejų fotografuojame spalvotai, – paaiškina jis, – tačiau pasirinkimas šiuose renginiuose daryti nespalvotas nuotraukas pasiteisino tiek praktiniu, tiek dramatiškumo požiūriu. Teatre „Opéra Garnier“ yra daug spalvotų elementų, todėl buvo nuspręsta vaizdus supaprastinti pateikiant juos nespalvotai, kad žiūrovai be jokių trukdžių galėtų susikoncentruoti į emocijas.“

Tų vietų grožio ir tokio sprendimo derinys padėjo sukurti nepavaldumo laikui įspūdį, o tai, pasak Davido, yra tai, ko siekia jo studija. „Norime, kad vaizdai iš karto taptų ikoniški, bet ir būtų naujoviški po daugelio metų. Ilgaamžė, nesenstanti fotografija mums yra tarsi religija, be to, tai lemia, kokį židinio nuotolį ir objektyvus naudojame.“

"Tarp šių objektyvų pagrindiniai buvo dokumentinės fotografijos klasikos objektyvai, pavyzdžiui, FE 24 mm f/1,4 GM, puikiai tinkantis platesniems kadrams, kuriuose užfiksuota puiki architektūra, – sako Davidas, – ir FE 35 mm f/1,4 GM bei FE 50 mm f/1,2 GM, kurių išgaunamas tikroviškas, natūralus vaizdas sužadina autentiškus prisiminimus. Taip pat naudojome universalius, ryškius vaizdus užfiksuojančius ir portatyvius objektyvus FE 24–70 mm f/2,8 GM II ir FE 24–105 mm f/4 G OSS, kurie puikiai tinka vestuvėms ir šventėms.“

Nors dienomis buvo naudojami keli skirtingi objektyvai, jie visada buvo montuojami ant „Sony Alpha 7 IV“ korpusų. „Tai, kad mes visi naudojame tuos pačius fotoaparatus, yra dar vienų laimingų santykių pagrindas, – paaiškina jis. – Pavyzdžiui, jei ištinka bėda... tarkime, kas nors išpila gėrimą ant mano fotoaparato ir jis sugenda, nėra jokios panikos. Aš tiesiog paimu korpusą iš savo antrojo fotografo. Mygtukai ir meniu yra nustatyti vienodai, todėl galime keisti fotoaparatus net nesusimąstydami. Stilius vis tiek išliks mano, nes šį įrankį lengva pritaikyti savo poreikiams.“

Kaip ir daugelis dirbančių fotografų, Davidas pabrėžia, kad nepaprastai svarbi „Alpha 7 IV“ funkcija yra neįtikėtinai puikiai veikiantis akių aptikimo automatinis fokusavimas, ypač dirbant su itin didelės diafragmos objektyvais, tokiais kaip FE 50 mm f/1,2 GM. „Jis nuolat stebina, – sako jis, – nes iš tūkstančių nuotraukų gal tik kelios nėra tobulai sufokusuotos“. Nereikia nei kalibruoti, nei dirbti spėliojant.“

Davido santykiai su vestuvių fotografija tęsiasi jau dešimtmečius, tačiau vis dar pasitaiko dalykų, kurie jį nustebina. „Po kiekvienos ceremonijos pajunti adrenalino ir džiaugsmo antplūdį, – baigia jis, – bet kai užmezgi ryšį ir vėl esi pakviečiamas į žmonių gyvenimus, pasijunti ypatingai pagerbtas. Vestuvės tokiose vietose kaip „Opéra Garnier“ taip pat kelia ypatingą jaudulį. Tai prisiminęs pagalvoji: „Oho, ten fotografuoti vestuves – tikras pasiekimas“. Ir supranti, kad tai kur kas daugiau nei darbas – tai mano gyvenimo darbas.“