Kažkas man kartą pasakė, kad „portretą sudaro 80 % asmenybės ir 20 % įgūdžių“. Tai gali skambėti griežtai, tačiau iš tiesų fotografo meistriškumas reiškia labai daug.
Taigi, pirmas dalykas, kurį galite padaryti norėdami sukurti gerą portretą, tai išreikšti aktyvų susidomėjimą fotografuojamu žmogumi ir jį pažinti. Neklauskite apie žmogaus savaitgalį, jei jums išties nerūpi atsakymas. Paklausinėkite apie jo darbą, draugus, šeimos narius. Užduodama šiuos klausimus aš žiūriu į žmogaus veidą, kad pamatyčiau skirtingas išraiškas – galiu atskirti, kada žmogus nusišypso fotoaparatui, o kada vien dėl to, kad yra laimingas.
Kurdamas portretą, turiu suteikti jam kontekstą. Man svarbu žinoti, kas tas žmogus yra ir kodėl jis nori savo portretinių nuotraukų. Tai suteikia man informacijos apie portreto stilių ir galimą jo apšvietimą. Dažnai girdžiu, kad žmonės nerimauja dėl to, jog nuotraukose jie neatrodo gražiai. Tuo pačiu jie atskleidžia informacijos apie savo ypatybes, kuriomis jie nėra patenkinti. Tai taip pat suteikia man daugiau informacijos, padedančios planuoti apšvietimą ir fotografavimo kampą.
Kurdama nuotraukas naudoju savo „Sony α7R III“ ekraną. Jei naudoju vaizdo ieškiklį, esu priglaudusi veidą prie fotoaparato, dėl to tarp manęs ir žmogaus atsiranda kliūtis. O naudojant ekraną, žmogus gali matyti mano veidą, kai kalbuosi su juo, todėl mano ir žmogaus ryšys nebėra pertrauktas. Jis gali matyti mano veido išraišką, kuri yra labai svarbi, nes žmonės užprogramuoti atspindėti kito žmogaus išraiškas. Tai reiškia, kad vietoj prašymo nusišypsoti aš galiu pasakyti ką nors linksmo ir pradėti šypsotis pati, į ką jie sureaguoja. Tokiu atveju žmogaus šypsena būna natūralesnė, ir aš galiu paspausti užrakto mygtuką.
Apšvietimas yra svarbiausia mano portretų dalis. Mano fotografuojami žmonės gali būti paminėję savo fotogeniškesnę pusę arba randus ir raukšles, kurių nenorėtų rodyti. Tačiau aš dažnai galvoju, kad tos ypatybės iš tiesų suteikia jiems išskirtinumo, todėl noriu jas išryškinti. Žmonių veidai pasakoja savo istorijas.
Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl aš neturiu paruoštos fotografavimo vietos, o apšvietimą stengiuosi daryti kuo paprastesnį. Fotografuodamas galiu naudoti šešis skirtingus apšvietimus, bet keli iš mano mėgstamiausių portretų sukurti naudojant vieną apšvietimą, kuris išryškina žmogaus veidą ir nieko daugiau.
Po viskas priklauso nuo fotografuojamo žmogaus. Paprastai naudoju „Sony“ 85 mm f/1.4 „G Master“ objektyvą f/2.8, nes man nereikia sulieti fono. Šiuo objektyvu užfiksuojami vaizdai yra itin ryškūs, todėl turiu pagalvoti, kiek noriu sufokusuoti ir kokio intensyvumo ryšio tarp žmogaus ir žiūrinčiojo pageidauju. Jei stengiuosi išlaikyti žmogaus plaukų ar jo aprangos ryškumą, tada fotografuoju naudodamas mažesnę diafragmą (paprastai f/8, f/11 arba f/16).
Paskutinė techninė funkcija, kuri padeda užtikrinti kokybišką fotografiją ir palaikyti ryšį su žmogumi, yra akių aptikimo AF funkcija. Ji leidžia man judėti aplink žmogų, žinant, kad fotoaparatas kiekvieną kartą tiksliai užfiksuos akis. Man beveik kyla problema dėl to, kad tenka rinktis iš daug kadrų, nes jie visi būna ryškūs ir sufokusuoti. Be to, ši funkcija veikia net tada, kai žmogus dėvi akinius. Iš pradžių galvojau, kad ši funkcija yra pokštas ir tikrovėje neveiks, bet dabar aš ją naudoju visą laiką! Kitos fotoaparato funkcijos taip pat padeda sukurti pačius geriausius portretus.
