Kaip redaktoriai fotografuodami nuotraukas žurnalams turite sugebėti pateikti. Turiu omeny, kad tame pačiame žurnale, ta pačia tema reikalingi įvairių tipų portretai, todėl turite sugebėti fotografuoti juos visus.

Kita nuotrauka, kita paskirtis

Kai fotografuojate viršeliui, turite sukurti fotografuojamo žmogaus ryšį su tuo, kuris žiūrės į nuotrauką; fotografuojamasis turi žiūrėti tiesiai į fotoaparatą. Tai kur kas labiau tradicinis portretas.

Pagrindinei žurnalo temai reikia pasiūlyti keturias ar penkias skirtingų situacijų portretines nuotraukas. Kad ir ką fotografuočiau, naudoju „Sony Alpha 7R III“. 42,4 mln. pikselių yra visa reikalinga raiška, tiek studijoje, tiek natūralioje aplinkoje. Šis fotoaparatas tinkamas daugybei įvairiausių nuotraukų. Mėgstu pamaišyti klasikinių portretų ir tipiškesnių įžymybių portretų stilius. Tačiau žmones reikia fotografuoti taip, kad žurnalas galėtų papasakoti jų istoriją.

Pavyzdžiui, mano darytos argentiniečio futbolininko Paulo Dybala nuotraukos itališkam „Vanity Fair“ žurnalo leidimui. Nors viršelis yra pažįstamas klasikinis portretas, puslapiuose turėjome galimybę papasakoti istoriją atskleisdami daugiau asmenybės ir charakterio.

Turėjome puikią vietą fotosesijai – „Fiat“ automobilių gamyklos stogą Turine, kur Dybala žaidžia už „Juventus“ F.C. Ši vieta su istorija susijusi, nes „Fiat“ savininkui priklauso ir šis futbolo klubas. Todėl Paulo Dybala ant simboliško stogo spardė kamuolį, o fone buvo matyti kaimynystės namai, kuriuose gyvena daug gamyklos darbuotojų. Tai įdomi nuotrauka, pasakojanti apie viso miesto istoriją.

Darbas su fotografuojamuoju

Žmogaus fotosesija žuralui nėra natūralus bendravimas. Ir fotografas, ir fotografuojamas asmuo turi būti geri aktoriai. Žinoma, stengiatės elgtis natūraliai, tačiau kai fotografas turi viziją ir nurodinėja fotografuojamajam, portreto fotosesija tikrai nėra natūrali.

Fotosesijoje dirbdamas su fotografuojamuoju pasitelkiu daugybę savo „Sony Alpha 7R III“ funkcijų, bet turbūt svarbiausia yra akių AF. Ji padeda man būti ramiam, kad akys kiekvienoje nuotraukoje bus puikios raiškos. Nebereikia rūpintis dėl fokusavimo, nes neturiu to daryti pats, todėl galiu susikoncentruoti į savo santykį su fotografuojamuoju.

Kartais modelis nori natūraliai atrodančios nuotraukos, bet tai gali būti nuobodu. Jei pajuntu, kad fotosesija juda tokia kryptimi ir jai reikia energijos, galiu ką nors sušukti, kad išprovokuočiau reakciją – šypseną, smalsumą ar nuostabos išraišką modelio veide, bet toks poelgis gali ir suteikti energijos ir pertraukti nuobodžią situaciją.

Išsiskirkite naudodami savo objektyvus

Nors klasikiniams portretams fotografuoti naudojamas 85 mm objektyvas, daugiau nei bet kurį kitą naudoju savo „Sony FE“ 24–70mm f/2,8 GM objektyvą. Jis leidžia greitai modifikuoti kadrą, o man tai svarbu, ypač kai dirbu su judančiu modeliu.

Taip pat vis labiau pamilstu ir objektyvą FE 200–600 mm f/5,6–6,3 G OSS. Naudodami 85 mm objektyvą turite būti palyginti arti modelio, bet ilgesnis židinio nuotolis leidžia išlaikyti atstumą ir kurti išties kitokias nuotraukas.

Pavyzdžiui, fotografavau viršelį su Roberto Saviano. Jis yra įžymus rašytojas, sukūręs bestselerius apie Italijos mafiją ir nusikalstamą verslą. Jį fotografavau prie jūros ir prašiau tiesiog atsipalaiduoti ir pavaikščioti po smėlį. Tai suveikė puikiai, nes jis galėjo jaustis laisvai nestovėdamas tiesiai prieš fotografą. Būdamas atokiau ir naudodamas didesnio židinio nuotolio objektyvą galėjau fotografuoti jį besielgiantį visiškai kitaip nei elgtųsi būdamas už kelių metrų.

Per savo karjerą išmokau, kad, žinoma, estetika svarbu – visgi mano darbas yra padaryti gražią nuotrauką – bet tikrasis žmogaus grožis labiausiai kyla iš jo asmenybės. Fotografuodamas svarbiausiu tikslu laikau paryškinti modelio asmenybę, ir dėl mano „Alpha 7R III“ suteikiamų priemonių galiu išties koncentruotis į santykį tarp manęs ir modelių, taip sukurdamas geriausias nuotraukas.