„Alpha Universe“ istorijos detalės
„Alpha Universe“ istorijos detalės
Sunkumų akivaizdoje 

Andrea Frazzetta 

Ar keista, kad fotožurnalistą įkvepia spontaniška asmenukė, paskelbta internete? Galbūt. Tačiau dabar tokie keisti laikai. Be abejo, per pastaruosius mėnesius būta nedaug nuotraukų, paveikesnių nei Alessios Bonari, slaugytojos COVID-19 ištiktoje ligoninėje šiaurės Italijoje, asmenukė besibaigiant jos 12 valandų pamainai.

„Buvo trečiadienis, 2020 metų kovo 11 diena, – aiškina fotožurnalistas Andrea Frazzetta. – Alessios paskelbta nuotrauka buvo pasiekusi milijonus žmonių visoje šalyje. Veido kaukės, kurią ji dėvėjo kiaurą dieną, paliktos žymės atrodė tarsi žaizdos po mūšio. Man ta nuotrauka tobulai atspindėjo visa tai, kas vyko pasaulyje.“

andrea frazzetta sony alfa 7RM3 ligoninės darbuotojo Italijoje portretas

© Andrea Frazzetta | Sony α7R III | FE 24–70 mm f/2,8 GM | 1/250 sek., esant f/6,3, ISO 400

„Kovo viduryje, – tęsia Andrea, – šiaurės Italija jau buvo tapusi COVID-19 pasaulinės pandemijos epicentru. Lombardijos regione, kuriame įsiplieskė pirmas viruso židinys Vakaruose, turtinga ir pažangi sveikatos apsaugos sistema staiga tapo karo zona.“

Paskatintas krizės, Andrea Frazzetta nusprendė elgtis taip, kaip elgtųsi tik daug matęs fotožurnalistas, – jis parengė savo nuotraukų seriją, kuri nupasakoja istorines pastangas pažaboti šį mirtiną virusą. Andrea sukūrė įspūdingų portretų, užfiksuotų šiaurės Italijoje sudėtingiausiomis kovos prieš COVID-19 dienomis, seriją. Šios nuotraukos buvo paskelbtos žurnale „New York Times Magazine“.

Kitas kelias savaites Andrea fiksavo ligoninių ir klinikų Brešoje, Bergame ir Milane darbuotojus, plušančius priešakinėse linijose.

„Idėja buvo labai instinktyvi, – sako jis, – tačiau toks paprastas impulsas būdingas didelei daliai dokumentinės fotografijos ir portretams – tragedijos metu mes sutelkiame visą dėmesį į įvykių sūkuryje esančių žmonių veidus ir taip nupasakojame žmonių istorijas bei žmogiškąją kainą.“

andrea frazzetta sony alfa 7RM3 slaugytojos, nusiimančios savo kaukę pasibaigus pamainai, portretas

© Andrea Frazzetta | Sony α7R III | FE 24–70 mm f/2,8 GM | 1/250 sek., esant f/4,5, ISO 400

Protagonistai Andrea serijoje buvo „gelbėtojai, savanoriai, valytojai, slaugytojai, gydytojai ir gydymo įstaigų vadovai. Iš viso 30 žmonių, visi jie buvo fotografuojami pasibaigus jų pamainoms, jiems nusiimant kaukes. Norėjau parodyti jų nuovargį ir jų akyse pamatyti tai, ką jie darė.“

Tokie fotožurnalistai kaip Andrea visada dirba labai rizikingomis sąlygomis ir, nors tai nebuvo įprasta karo zona, pavojus buvo toks pat tikras, tik nematomas. „Buvo tikrai pavojinga, bet mes ėmėmės visų įmanomų atsargumo priemonių. Tai, ką darome, visada susiję su tam tikra rizika. Bet mane taip pat išgąsdino ir netgi šokiravo tas skausmas, kurį mačiau savo fotografuojamų žmonių veiduose. Tikiuosi, kad ta mano baimė taip pat atsispindėjo nuotraukose.“ 

Andrea sako, kad visi portretai buvo padaryti naudojant labai paprastai techniką: „Tiesiog naudojau vieną HVL-F45RM blykstę, kurią laikiau rankoje, ir kuri buvo atskira nuo fotoaparato naudojant belaidį radijo bangų valdiklį FA-WRC1M. Buvo svarbu, kad technika leistų dirbti greitai ir sutaupytų laiko, bet taip pat turėtų tam tikro paprastumo – kažko, kas atspindėtų tą akimirką ir situaciją, kurioje fotografavau.“ 

andrea frazzetta sony alfa 7RM3 italų policininkė užsideda veido kaukę

© Andrea Frazzetta | Sony α7R III | FE 24–70 mm f/2,8 GM | 1/125 sek., esant f/3,5, ISO 400

Be sustiprėjusių emocijų dėl tos situacijos, kilo ir techninių sunkumų. „Nėra lengva fotografuoti dėvint asmenines apsaugos priemones, – aiškina Andrea. – Kaukė, pirštinė, kombinezonas ir ypač akiniai trukdo. Pavyzdžiui, negali fotografuoti žiūrėdamas per vaizdo ieškiklį, todėl turi naudoti monitorių. Kaukė taip pat yra papildomas psichologinis barjeras. Kadangi tavo fotografuojami žmonės negali matyti tavo veido išraiškų, nėra lengva užmegzti kokį nors ryšį, kuris paprastai būtinas darant portretą.“

Nors, žinoma, svarbiausia visas projektas, Andrea išskiria Monicą Falocchi ir Marco Rizzi kaip labiausiai prikaustančius. „Kalbant apie šią seriją, Monikos nuotrauka tapo ypač svarbi, – sako jis. – Ji ne tik tapo „New York Times Magazine“ viršeliu, bet ir yra pasipriešinimo susidūrus su tragedija simboliu.“ 

Vienas iš pirmųjų serijos portretų, Monicos nuotrauka, „padėjo man suprasti, kokia kryptimi judėti toliau, – sako jis. – Kelioms minutėms išėjusi iš intensyvios priežiūros skyriaus, ji nusiėmė kaukę ir per fotoaparatą pažiūrėjo tiesiai į mane. Tame žvilgsnyje buvo matyti visas ką tik pasibaigusios nakties skausmas. Išgirdusi fotoaparato spragtelėjimą, ji vėl užsidėjo kaukę ir, jausdama pareigą, grįžo pas savo pacientus.“ 

andrea frazzetta sony alfa 7RM3 jono xxiii ligoninėje italijoje dirbančio marco portretas

© Andrea Frazzetta | Sony α7R III | FE 24–70 mm f/2,8 GM | 1/250 sek., esant f/5,6, ISO 400

Apie Marco, Jono XXIII ligoninės infekcinių ligų skyriaus direktoriaus, nuotrauką Andrea sako: „Tai šiek kiek susiliejusi nuotrauka. Ji nėra techniškai tobula. Tačiau joje Marco akyse užfiksuojamas visos tos akimirkos emocijos. Ir kartais netobulumas suteikia papildomos vertės. Jis padeda mums pamatyti gyvenimą.“

Kaip ir galima tikėtis, portretai turėjo būti užbaigti daug greičiau nei įprasti Andrea darbai, be to, jį ir jo fotografuojamus žmones skyrė daugybė asmeninių apsaugos priemonių. „Kiekvienas skyrė tik keletą minučių, – aiškina Andrea, – bet per tą trumpą laiką su fotografuojamais žmonėmis jautėme stiprų ryšį.“

andrea frazzetta sony alfa 7RM3 chirurgo, nusiimančio savo kaukę pasibaigus pamainai, portretas

© Andrea Frazzetta | Sony α7R III | FE 24–70 mm f/2,8 GM | 1/250 sek., esant f/4,5, ISO 400

„Sony α7R III“ ir FE 24–70 mm f/2,8 GM objektyvas buvo nepakeičiamas įrankis, kuris leido Andrea dirbti greitai ir efektyviai tokioje sudėtingoje situacijoje. „Šis derinys yra lengvas, greitas ir patikimas, o tai yra itin svarbu, nes mes negalėjome trukdyti tų žmonių laiko ilgiau nei kelias sekundes. Fokusavimas naudojant veidų atpažinimo sistemą labai padėjo fiksuoti dar greičiau ir tiksliau, o 24–70 mm židinio nuotolis man yra tobulas. Jis leidžia man daryti portretą, bet taip pat leidžia pakankamai lanksčiai kadruoti, kad fotografuojamiems žmonėms suteikčiau konteksto.“

Atsiradus ženklams, kad įprastas gyvenimas pamažu grįžta į šiaurės Italiją, Andrea tikisi, kad jo nuotraukos turės ilgalaikį poveikį. „Tai ir toliau bus labai svarbus projektas, tiek profesine prasme, tiek asmeniškai. Šie vaizdai čia Italijoje tapo nuolatinio archyvo, į kurį bus įtraukiami su pandemija susiję fotografijos darbai, dalimi. Fotografija šiuo požiūriu yra labai svarbu. Tų dienų prisiminimai gali mums padėti kurti geresnę ateitį. Nežinau, koks gyvenimas bus po viruso, bet niekada nieko nebebus kaip anksčiau. “ 

Atrinkti gaminiai
ILCE-7RM3
35 mm viso kadro fotoaparatas „α7R III“

ILCE-7RM3

SEL2470GM
FE 24–70 mm F2.8 GM

SEL2470GM

HVL-F45RM
Išorinė blykstė, valdoma belaidžiu radijo ryšiu

HVL-F45RM

FA-WRC1M

Belaidis radijo ryšio valdiklis

FA-WRC1M

Susiję straipsniai
Andrea Frazzetta
„alpha universe“

Andrea Frazzetta

Italija

„Man fotografija yra ideali tyrinėjimo priemonė. Tai būdas atrasti pasaulį, kitus žmones ir labiau pažinti save. Prisidėdami prie įrašomo turinio ir išreikšdami savo požiūrį, su kiekviena nuotrauka jūs kažką „imate“ ir kartu gaunate atgal. Kiekvienas kadras yra tarsi padėties pasaulyje įtvirtinimas.“

Peržiūrėti profilį


x