„Alpha Universe“ istorijos detalės
„Alpha Universe“ istorijos detalės
Kaip aš fotografuoju
Kinografijų kūrimas su Virgo Haanu 

Kinografijas pirmą kartą atradau perskaitęs straipsnį apie Jamie Becką ir Keviną Burgą – du fotografus iš Niujorko, kuriuos įkvėpė judantys vaizdai, esantys laikraščių puslapiuose Hario Poterio filmuose. Aš taip pat buvau matęs tuos filmus ir pagalvojau, kad būtų šaunu paversti tokius judančius vaizdus realybe. Po kelių mėnesių bandymų pradėjau publikuoti savo pirmas kinografijas tinkle „Facebook“. Viskas prasidėjo nuo paprastų idėjų, pavyzdžiui, padaryti, kad niekas nejudėtų, išskyrus laikrodžio rodykles, tačiau paskui ėmiau plėtoti savo idėjas toliau.

Idėja

Norint patraukti žmonių dėmesį svarbiausia – idėja. Tačiau, kad ta idėja pasiteisintų, būtina žinoti, kur ta kinografija bus matoma. Jei kinografija bus skelbiama tinkle „Instagram“, judesys turi būti aiškiai matomas ir akivaizdus, jis turi prasidėti nedelsiant, kad spėtų patraukti žmonių dėmesį prieš jiems toliau slenkant žemyn. Tačiau, jei ji bus žiūrima dideliame ekrane, pavyzdžiui, reklaminiame skelbime, judesys gali būti subtilesnis, nes jis vis tiek bus lengvai matomas.

© Virgo Haan | Model: Lisete Altma | Makeup and Hair: Triin Lepp | Stylist: Konstantsija Ivanova

„Flixel“ modulis

Kad patrauktų stebėtojo dėmesį, kūrinyje turi būti netikėtumo elementas. Pavyzdžiui, dažnai sukuriu kontrastą tarp judančių ir nejudančių vaizdo dalių. Galbūt nejudanti dalis yra kažkas, kas įprastai juda, tarkime, vandens lašai, kurie dabar kybo ore, tačiau vėjyje plaikstosi modelio plaukai.

© Virgo Haan | Model: Maria Sergejeva | Makeup and Hair: Maret Ubaleht | Lights: Heiki Laan

„Flixel“ modulis

Netikėtumo elementą galima sukurti, kai vaizdas atrodo kaip nejudanti nuotrauka, pvz., portretas, tada, praėjus maždaug sekundei, žmogus staiga sumirksi, kaip šioje kinografijoje. Tai – netikėtumas, kuris stebėtoją priverčia sustoti ir išties sutelkti dėmesį į vaizdą, laukiant, kol tai įvyks darkart.

Kinografijos kūrimas

Galbūt tai atrodo akivaizdu, bet itin svarbu laikyti fotoaparatą visiškai nejudantį, todėl būtinas trikojis. Fiksuoju naudodamas „Sony α7R III“ ir FE 24–70 mm f/2,8 „G Master“ objektyvą, nes, mano nuomone, fotoaparatas atlieką viską, ko man reikia fiksuojant tiek nuotraukas, tiek vaizdo įrašus, o objektyvas suteikia daug lankstumo, kad galėčiau gauti tinkamą kadrą.

© Virgo Haan | Client: Alexela | Agency: Age Creative | Lights: Heiki Laan |
Cat: Igor | Art Department: Viktoria Martjanova and Elisa Vesterinen

„Flixel“ modulis

Fiksuojant kinografijas svarbu naudoti tuos pačius ekspozicijos nustatymus tiek nuotraukoms, tiek vaizdo įrašams, kad juos būtų lengva sujungti montuojant. Todėl visada fotoaparate pasirenku rankinės ekspozicijos nustatymą ir baltos spalvos balansą.

Nesunku išlaikyti nejudantį fotoaparatą, tačiau jei kadre yra žmogus, svarbu, kad jis taip pat kuo mažiau judėtų. Pasodinu savo fotografuojamus žmones ar atremiu juos į įvairius objektus – imuosi bet ko, kas leistų jiems nejudėti.

© Virgo Haan | Client: Rohujuur Bakery

„Flixel“ modulis

Tai taip pat taikoma ir objektams, kaip ir šioje kinografijoje. Fotografuojamas žmogus laiko riestainį, kuris ką tik buvo perlaužtas per pusę, tačiau nematome, kad, norint viską išlaikyti tiksliai toje pačioje padėtyje, viduje yra lazdelės, kurios leidžia viską išlaikyti toje pačioje padėtyje. Šiame vaizde nuo jo krenta lašai ir kyla garai – tai vienintelės judančios dalys; visa kita vaizde yra nejudanti fotografija. 

Siekdamas maksimaliai išnaudoti judančią dalį, vaizdo medžiagą fiksuoju 120 kadrų per sekundę greičiu. Šis sulėtinto vaizdo režimas sukuria judesius, kurie yra sklandesni ir turi šiek tiek kreminės išvaizdos, todėl judesys labai išsiskiria. Dažnai taip pat išnaudoju kitas fiksavimo galimybes, pavyzdžiui, fotografavimą intervalais, kuris prideda dar vieną siurrealistinį elementą. 

Montavimas

Naudoju įvairią programinę įrangą, kuri man padeda sukompiliuoti savo baigtas kinografijas. Iš pradžių sukuriu vaizdo medžiagos ciklą, naudodamas „Adobe After Effects“ arba „Flixel Cinemagraph Pro". Tikslas – suredaguoti vaizdo klipą taip, kad pradžios ir pabaigos taškas sukurtų sklandų ciklą, kurį galima leisti nors ir amžinai, be jokių šuolių tarp pirmo ir paskutinio kadro. Norėdamas tai padaryti, kartais griebiuosi gudrybių, pavyzdžiui, apsuku klipus, kai jie pasiekia pabaigą, arba sukuriu atsiradimo ir išnykimo perėjimų efektus, tačiau fiksuodamas dažniausiai bandau padaryti, kad visi judesiai prasidėtų ir baigtųsi lygiai toje pačioje vietoje. 

© Virgo Haan | Model: Maria Sergejeva | Makeup and Hair: Maret Ubaleht | Lights: Heiki Laan

„Flixel“ modulis

Tada nejudantį vaizdą redaguoju naudodamas „Adobe Photoshop“. Kartais reikia šiek tiek pakoreguoti spalvas, kad jos pritaptų prie vaizdo medžiagos, ar kažką suredaguoti vaizde. Suredagavęs nejudantį vaizdą, jį įkeliu į „Adobe After Effects“ arba „Flixel Cinemagraph Pro“ kartu su ciklu, kuriame sluoksniuojamos dalys.

© Virgo Haan | Client: Solaris keskus

„Flixel“ modulis

Viršutinis sluoksnis yra nejudantis vaizdas, o po juo – ciklinis vaizdas. Tada atsargiai pašalinu vaizdo sluoksnio dalį – tai tarsi lango kūrimas, kai atskleidžiama ciklinė vaizdo medžiagos dalis, esanti apatiniame sluoksnyje. Iš esmės taip ir kuriamos kinografijos!

Atrinkti gaminiai
ILCE-7RM3
35 mm viso kadro fotoaparatas „α7R III“

ILCE-7RM3

SEL85F14GM
FE 85 mm F1.4 GM

SEL85F14GM

SEL24F14GM
FE 24mm F1.4 GM

SEL24F14GM

SEL2470GM

FE 24–70 mm F2,8 GM

SEL2470GM

Susiję straipsniai
Virgo Haan
„alpha universe“

Virgo Haan

Estija

„Labai stengiuosi, kad sukurčiau darbus, didesnius už kasdienį gyvenimą.“

Peržiūrėti profilį


x